Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: siūlas, šlapias, ežė (ežia), suolas, yvas, skytas, briauzga, samtis, glėveris, plusti, būžinas, du du du!, juša, laišvikis.

Antraštė:

siū́las

Straipsnelis:

Rumunų a însǎilá. Răduloscu pateikė puikų šio autochtoniško elemento sąskaitą (PB 1981 1 46–47), ir gerai padarė atskyręs sular kaip susijusį su lie. siū́-las ir kildinęs iš ide. pamato *sinH-. Lyginimas su s. isl., s. v. a. seil ir lie. saĩlas, seĩlas, su jų specifiniais l- sufiksais, sieja šį elementą tiesiai su šiaurės Europos ide. dialektais.

Šaltinis:

Hamp 1991a, 38

Antraštė:

siū́las

Straipsnelis:

Ide. veiksmažodis, reiškiantis ‘surišti’ rekonstruojamos kaip *seH₂-ye/o- > lie. siẽja, *sH₂-ye/o- > het. išḫiya-, plg. s. i. sināti ‘pririša’ (žr.: Иванов В. В. Сл., блт. и раннебалканск. глагол. Иде. истоки. М., 1981, 149–150, пример. 5.) Het. išḫi-mana- ‘virvė, diržas’ ir pr. schumeno ‘dervalynis’ – tai archainiai vediniai, besiremiantys aukščiau minėtu veiksmažodžio kamienu ir išvesti su mediopasyv. dalyvio priesaga *-me/ono-. Šias leksemas Endzelynas teisingai gretina su s. i. syū́-man ‘siūlas’. Matyt, pr. ir s. i. formos remiasi kamienu *sH₂-y-u- (-u- priesaga), tuo tarpu het. kalba reprezentuoja kamieną *sH₂-y-, t. y. be priesagos -u-. Kitas het. vedinys išḫi-u-l ‘sutartis’: lie. siū́las remiasi kamienu *sH₂-y-u-.

Šaltinis:

Иванов 1983 (1985), 161

Antraštė:

siūlas

Straipsnelis:

Lie. siūlas: lie. siūti; plg. jam giminiškas, tik su kita priesaga s. i. sūtra-: s. i. sīv- ‘siūti’. Kitose kalbose šią sąvoką reiškiantys žodžiai giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘gysla’ (lo. fīlum giminiškas lie. gysla, pr. -gislo, s. sl. žila ‘gysla’); ‘vynioti’ (s. isl. þrāðr ir t. t. giminiški s. ang. þrāwan ‘vynioti’) ir t. t. Grupė šią sąvoką žyminčių žodžių kilusi iš ide. *(s)nē-, *(s)nēi- matomas žodžiuose, žyminčiuose sąvoką ‘verpti’ – lo. nēre; s. air. snī- ‘verpti’, tai gr. νη̑μα, s. air. snāthe, s. sl. nitĭ, ništa ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 414

Antraštė:

siū́las

Straipsnelis:

Lie. siū́las, la. šûla ‘siūlė’, dakų-rumunų şulár ‘žymintis siūlas’, alb. shulā́r ‘sija’, visi < ide. *siū-, *sīu̯- ‘siūti’, čia ir *siū-dhla ‘yla’ (visos jos iš ide. *sēi- ‘sieti, jungti’).

Šaltinis:

Rădulescu 1981, 46–47

Antraštė:

siū́las

Straipsnelis:

Het. iš̮i-u-l (senas vedinys iš iš̮iya- ‘sutartis’) lyginimas su lie. siū́las, siū́lyti leidžia numanyti buvus kamieną *sHiu-l- (su gana ankstyva abstrakčia reikšme). Šio kamieno, t. p. ir het. iš̮i-mana- ‘virvutė, diržas’ lyginimas su s. i. syū́man ‘siūlas’, syū-tá- ‘susiūtąs’ (-ū- tikriausiai veikiamas priešais esančio laringalinio (?), plg. s. i. īṣā ‘grąžulas’ : het. hišša-, Иванов 1965, p. 90; 1968, p. 263), s. sl. ши- ir pan.

Šaltinis:

Иванов 1981, 166