Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: siųsti, gana, džiugėti, gvėrinti, ėsena, čepelinda, cyrupas.

Rezultatai

Antraštė:: sių̃sti
Straipsnelis:: Lie. sių̃sti (ne siũsti) netinka ... prie šaknies ide. *sent- (P. 395)
Šaltinis:: Bammesberger 1973, 325

Antraštė:: siųsti
Straipsnelis:: Keletas sąvokos ‘siųsti’ žyminčių žodžių yra padaryti iš veiksmažodžio, reiškainčio ‘eiti’ (per sąvoką ‘leisti eiti’). Daugelis ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘siųsti’, susiję su sąvoka ‘žinoti’, ‘įspėti’, ‘įsakyti’, ‘vadovauti’ ir greičiausiai pradžioje reiškė ‘pasiūsti žinią’. Lie. siųsti, la. sūtīt, galbūt giminiški go. sandjan, s. ang. sendan, s. v. a. sentan, bendras germ., šaknis matoma s. v. a. sinnan ‘keliauti’, s. ang. sīð, s. v. a. sint ‘kelionė’. Pradinė reikšmė ‘būti ėjimo priežastimi, cause to go’.
Šaltinis:: Buck 1949, 760

Antraštė:: sių̃sti
Straipsnelis:: [Kai kurie kelių pavadinimai pamatuoti veiksmažodžiu, nurodo kitokias susisiekimo kelių savybes, būtent jų paskirtį:] Slov. sột ‘kalnų takas’ – gana neaiškus vedinys be apčiuopiamų ryšių slov. kalboje – gretinamas su go. sandjan ‘siųsti’, lie. siunčiu, siũsti [-ũ- ! A. G.], la. sùtu, sùtît ‘siųsti’ (Bezlaj F. Stratigrafija Slovanov v luči onomastike. – J Ф XXIII, 1958, 88). Atitinkamas pradinis veiksmažodis kamienas *sent- sl. kalbose neišliko.
Šaltinis:: Куркина 1968 (1971), 98

Antraštė:: siųsti
Straipsnelis:: Senųjų ide. kamienų pėdsakas yra išlaikiusi (iš pietų sl. kalbų) slovėnų kalba, plg. slov. sôt ‘kalnų takas’ (< *sent-) – lie. siunčiù, go. sandjan ‘siųsti’ (Bezlaj F. Eseji 143; Idem. – J Ф 1958 XXIII 88).
Šaltinis:: Куркина 1979 (1981), 16

Antraštė:: sių̃sti
Straipsnelis:: Arm. əntac̣ ‘kelias, ėjimas’, eiga’, əntʿ ‘bėgti, eiti’. [Lit.: Walde-Pokorny II 496; Walde-Hofmann II 516; Adjarian II t. t.; VII 130; […] Ernout-Meillet³ 1085]. Armėnų kalbos žodžiai [< ide. *senth-] siejami su žodžių grupe, kuriai priklauso av. hant- ‘patekti, atvykti; pasiekti’, s. air. sēt ‘kelias’, kimrų hynt ‘kelias’, go. sinþs ‘eiga, kartas’, s. v. a. sind ‘eiga, kelias, kelionė, važiavimas’ […] [153] […], s. v. a. senten ‘siųsti’, […], taip pat žodžiai iš dvasinės srities kaip s. v. a. sinnan ‘siekti, trokšti, geisti’ (greta: ‘keliauti, eiti’), […], lo. sentio, sentire ‘jausti, išgyventi’ […]. Armėnų kalbos žodžiai turi tokią pat konkrečią reikšmę, kokią turi av., germ. ir bl. žodžiai (lie. siunčiù, sių̃sti).
Šaltinis:: Solta 1960, 152–153

Antraštė:: siùsti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nėra. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] seuti̯ō ‘juokauju’: etimologinis ryšys su lie. siaučiù ir r. šučù atrodo patikimas, nors ir žymūs semantiniai skirtumai (lie. greta ‘išdykauti, kvailioti’ taip pat ir ‘valyti javus’). Tačiau baltiškoji morfologinė sandara tiksliai neatitinka slaviškosios. Taip pat negalima rekonstruoti bendro baltų-slavų žodžio. Dėl atitikmenų kitose ide. kalbose nebuvimo (ryšys su vok. sieden ‘ruošti, virti’ atrodo nepatikimas) šį žodį reikia laikyti baltų–slavų inovacija, nes lie. kalboje pastebimi alternaciniai santykiai šiuo atveju neleidžia pripažinti skolinimosi iš vienos kalbos į kitą, plg. lie. siuntù, siutaũ, siùsti.
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 253

Antraštė:: sių̃sti
Straipsnelis:: Pragerm. *senþ-na- (senn-a-, senþ-) ‘eiti, gehen’, germ. senþ-na- ‘eiti, siekti, trokšti’ (s. ang. sinnan ‘vaikščioti, klajoti, wandeln’, s. fryzų sinna ‘galvoti, ketinti, sinnen, žadėti, beabsichtigen’, s. v. a. sinnan ‘keliauti, išvykti, siekti’, v. v. a., n. v. a. sinnen) [394]. Santykiai nėra aiškūs. Konkrečiausia reikšmė yra ‘eiti, siekti, trokšti’. Stipriųjų šios reikšmės v. fonetiniu pavidalu laikytina senn-, o vedinių – senþ-. Dabar gana patikimai galima postuluoti pirminį Nasalpräsens senþ-na- ar send-na-. Reikšmės pokytis ‘siekti, trokšti’ – ‘mąstyti, svarstyti; ketinti, sinnen’ abejonių nekelia, tačiau yra keblus dalykas, nes šitos reikšmės vardažodis fiksuojamas kur kas anksčiau (bent jau vok., ang. kalbose reikšmių santykis nėra visiškai aiškus) ir todėl vardažodžio fonetika kelia didelių problemų. Kai kas mano, kad šiuo atveju (kaip ir svarstant apie leiþ-a-) stipriųjų v. reikšmė buvo išlyginta pagal iš pradžių čia nepriklausisusį vardažodinį vedinį, kuris palaikytas besiremiąs minėtais veiksmažodžiais. Vis dėlto etimologija tokio požiūrio nepatvirtina. Germ. senþ-na- ‘eiti, siekti, trokšti’ turbūt remiasi šaknimi sent-, kuri be konkrečių (‘eiti, siųsti’) turi ir perkeltinę reikšmę (‘pamatyti, pasebėti’), plg. lo. sentiō, -īre ‘empfinden, wahrnehmen’, s. air. sétm(n) ‘kelias’, kimrų hynt ‘t. p.’, lie. siunčiù, (s. lie. suntù), sių̃sti ‘liepti, vykti; leisti per tarpininką, kad gautų’; siunčiù, sintė́ti ‘pasiryžti, galvoti, überlegen’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 394–395

Antraštė:: siùsti
Reikšmė:: (su)kvailioti, (pa)dūkti
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. пасютаць, спасютаць ‘pamesti dėl neapsižiūrėjimo, kvailiojimo (праз дуронства)’ < lie. (?), plg. (pa)siùsti ‘(su)kvailioti, (pa)dūkti’ Stankevičius К V 178. Reikėtų tikslesnės informacijos apie baltarusių žodį reikšmei ‘праз дуронства’ pagrįsti.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 67

Antraštė:: sių̃sti
Reikšmė:: to send
Straipsnelis:: [Aptariama ide. skiemeninių sonantų raida baltų ir slavų kalbose. Abejojama R. Matasovićiaus (2004 ir 2005, 150) pateiktais skiemeninių sonantų fonetinio atspindžio *uR pavyzdžiais.] Lie. sių̃sti ‘to send’, esantis greta go. sandjan (plg. Vasmer 1955, 658), neatskiriamas nuo lie. siaũsti ‘to knok (in), to throw’ (Fraenkel 1965, 780).
Šaltinis:: Kortlandt 2007, 10