Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: siaupti, geršė, kalyvas, kliurmas, kaštas, alka, slėga, skubus, pamėdulis, ginčyti, pikis, atšaipa, mūsalas, žarija, tirkšlis, trimterėti, miršti, blaivus, patėvis, skroblus, atžūlas, kadagas, slyvos, krauklys, šniūrauka, jauja, goštalka, žiemys, bliūva, tinklas, kišenius, stiebas, apypenai, bluozgas, kulnas, kremzlinti, lykyti, gaidžiukas, rentinys.

Antraštė:

siaũpti

Straipsnelis:

Pirmykštė praide. šaknis *sŭ-, išplėsta elementu *-p-, rodo kelis šaknies balsio laipsnius: 1) trumpą, tarsi redukuotą *sŭp- (plg. s. sl. sъp-ъ, *sъp-ti, le. o-sp-a, trm. na-sp-a ‘sniego pusnis’ arba ‘kopos’ ir pan.); 2) pailgintas laipsnis *sūp- (s. sl. syp-ati, le. syp-ać, na-syp, ir t.t.); 3) laipsnis, atitinkantis prasl. *ou̯, vadinasi, *soup-¹ [Taip pat galėjo būti variantas su *eu (*seu-p-)], pvz., s. sl. su-ti, su-ty ir t.t. Toks šaknies paraleliškumas taip pat yra ir lie. kalboje. Iš šaknies *sŭp- turime supù, supaũ, sùpti. Pailgintą laipsnį rodo daiktavardiniai vediniai supỹnė, sūpỹklė, sūpõnė. Seną dvibalsį rodo veiksmažodis suopúoti, kurio uo kilęs iš praide. *ōu (plg. taip pat súopis, súopio ir iš paralelinio (i)au ≤ *eu⁶ [Plg. Leskien A., Lit. Lesebuch, 1919, 132] ap-siaupiù, ap-siaupiaũ, ap-siaũpti ‘apdengti’. Iš medžiagos kiekio išeina, kad lie. k. nerodo tokio gajumo, kaip slavų kalbose. Tolimesnis lie. ir sl. formų skirtumas yra semantikoje, nes, atrodo, kad lie. šaknies *sou̯ǁ*seu̯- reikšmė yra labai artima pirminei reikšmei.

Šaltinis:

Bąk 1966, 25–26