Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: siausti, skanus, žobrynas, niaura, nėrovė, brunetas, gungsėti, kurpė, šverdelis, stamantriai, bubis, laskinda, valgas, ližė, skaidrus, berti, draskyti, rinšvynis, gostelka, gožinti, aplamas, pasisamdyti, skelėti, žagarai, smakronė, šišia, graukšlas, plėkštoti, kiaulė, buta, šaukola, raupyti, linginti, skabus, smalkis, stumplis, kempti, slėdės, paklėtė.

Antraštė:

siaũsti

Straipsnelis:

Germ. seuþ-a- ‘(iš)virti; užvirinti; kunkuliuoti, įšvisti, (už)(si)degti pykčiu, sieden’ (s. isl. sióða ‘sieden, kochen’, s. ang. sēoðan ‘t. p.’, s. fryz. siatha ‘t. p.’, s. v. a. siodan ‘sieden’) [400] galime lyginti su lie. siaučiù, siaũsti ‘lakstyti, išdykauti, šėlti, wüten, dūkti (vėtra, audra, liga), muštis, daužytis, banguoti, vilnyti; trans. sijoti, vėtyti’. Bl. leksemos reikšmės germ. kalbose vartojamos siauriau tik šnekant apie skysčius. Reikšmė ‘virti, kochen’ todėl yra antrinė, kad sugretinimas su av. havaya- ‘troškinti, šutinti, sudeginti’ nėra ganėtiani įtikinamas (dėl šito žr. s. v. swel-a-).

Šaltinis:

Seebold 1970, 400–401

Antraštė:

siaũsti

Straipsnelis:

[Šių bl.-sl. tarminės leksikos izoglosų žodynai nėra užfiksavę:] lie. siaũsti, siaučiù ‘dūkstu, šėlstu’ ir r. шугу , lie. siautýti ‘šėlti’ ir r. шутить (Fasmeris - Фасмер IV 491 – gretina semantiškai tolimas formas, o jo pateiktos lie. leksemos siaũstis ‘linksmintis’ žodynuose nėra). Tuo tarpu lie.-sl. atitikmuo – lie. siautéila = r. шути́ла etimol. žodynuose neužfiksuotas.

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)b, 197

Antraštė:

siaũsti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nėra. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] seuti̯ō ‘juokauju’: etimologinis ryšys su lie. siaučiù ir r. šučù atrodo patikimas, nors ir žymūs semantiniai skirtumai (lie. greta ‘išdykauti, kvailioti’ taip pat ir ‘valyti javus’). Tačiau baltiškoji morfologinė sandara tiksliai neatitinka slaviškosios. Taip pat negalima rekonstruoti baltų-slavų žodžio. Dėl atitikmenų kitose ide. kalbose nebuvimo (ryšys su vok. sieden ‘ruošti, virti’ atrodo nepatikimas) šį žodį reikia laikyti baltų-slavų inovacija, nes lie. k. pastebimi alternaciniai santykiai šiuo atveju neleidžia pripažinti skolinimosi iš vienos kalbos į kitą, plg. lie. siuntù, siutaũ, siùsti.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 253

Antraštė:

siaũsti

Reikšmė:

to knok (in), to throw

Straipsnelis:

žr. siųsti

Šaltinis:

Kortlandt 2007, 10

Antraštė:

siaũsti

Reikšmė:

gaubti, dengti, supti

Straipsnelis:

Greičiausiai siaũsti šaknies lituanizmas yra ir br. ся́слы < *ся́ўслы) ‘liepos žievė’. Dar žr. siaustė

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 75