Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sidabras.

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Ide. *A₁(e)rg̑-̥t-o-m pakeitimas vėlesnėmis laikinomis formomis, kaip antai s. i. rajatám, gr. ἄργυρος…, neaiškia trakų σκάρκη ir lygiai taip pat šiaurės Europos grupe, reprezentuojama go. silubr, s. sl. sĭrebrĭnŭ ir lie. sidãbras⁶ [⁶ mintis, kad šis žodis gali būti paskolintas iš akadų ṣarpu (kaspu) ‘išvalytas sidabras (refined silver)’, kurią smarkiausiai įrodinėjo Ipsenas (Ipsen G., Der alte Orient und die Indogermanen, - Stand und Aufgaben der Sprachwissenschaft, Heidelberg, 1924, 228–230), man atrodo fonetiniu ir geografiniu požiūriu vargiai įmanoma] galėtų būti gerai motyvuota pokyčių, atsiradusių dėl išaugusio tobulesnio metalų apdirbimo, kai atskiros ide. bendruomenės susipažino su kitomis (svetimomis) technologijomis.

Šaltinis:

Mallory, Huld 1984, 6

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Sidabro pavadinimas baltų ir slavų kalbas jungia ne su graikų ir anatolų, o su germanų [Chr. S. Stang. Lexikalische Sonderübereinstimmungen zwischen dem Slawischen, Baltischen und Germanischen. Oslo-Bergen-Tromso̸, 1972, p. 47]. Fonemų l…r išsidėstymo tvarka lytyse go. silubr, s. vok. silabar, s. isl. silfr, s. ang. seolfor atitinka tokią pat tvarką a. luž. slěbro, ž. luž. slobro, slabro ir atvirkščią tvarką r…l pr. siraplis [Dėl -is prūsų kalboje, kai slavų kalbose atitinkamai yra n. giminė, plg. W. R. Schmalstieg. An old Prussian Grammar. Pensylvania University Press, 1974, p. 317], acc. siraplan bei ukr. срібло, r…r turi paralelinis ukr., r., br. серебро́, č. stříbro, slovk. striebro, le. [srebro, polab. srebrü ir d…r lytys lie. sidãbras, s. lie. sidrabas, sidrab(r)inas ‘sidabrinis’, la. sidrabs, sudrabs. Darant prielaidą, kad seniausios yra formos [231], kaip pr. siraplis, su r...l, šį pavadinimą galime būtų išvesti iš gruzinų-zanų *wercl̥ ‘sidabras’, gruzinų wercxl, megr. warčxil ‘sidabras’ [žr. Климов Т. А. Этим. слов. картв. языков. М., , с. 83–84]; vienintelė esminė transformacija čia būtų metatezė […]: *wercl̥ > *s(e)rwl- > *s(e)rpl- ir pan. […]. Beveik visus variantus, turimus baltų-slavų kalbose, atitinka baskų dubletai: zillar (šalia zilhar, plg. -x- gruzinų werexl-, zirar, zidar ‘sidabras’; tuo tarpu kitose Viduržemio arealo kalbose (tarp jų – semitų-chamitų) atsispindi fonemų išsidėstymas, panašus į prūsų k., bet be -l-: arabų ṣarīf, asirų sarpu, berberų azref, azerfa, hausa azurfa ‘sidabras’ [A. Tovar. Basque language and the Indo-European spread. – Indo-European and Indo-Europeans. Los Angeles, 1970, p. 271–272. Plg. apie baskų žodžio santykį su germanų-baltų-slavų k. Шрадер О. (Шрадер О. Сравнительное языковедение и первобытмая история. СПб, 1886) р. 261 (Grimmo spėjimas apie germanų skolinį baskų k., atmestą vėlesnių baskų-gotų ryšių tyrinėtojų, apie juos žr. Шишмарев В. Очерки по истории языков Испании. М.–Л., 1941, p. 28–29 su liter.); Марр Н. Я. Из поездки к европейским яфетидам. – Яфетимеский сборник, т. III. М.–Л., 1925, p. 44; K. Oštir. Drei vorslawisch-etruskische Vogelnamen. Ljubljana, 1930, p. 44; B. Čop. Oštirs sprachwissenschaftliche Indeenwelt (Karel Oštir – in memoriam). – „Linguistica“, 1973, XII, Ljubljana.] Šio migracinio termino baltų-slavų formos ne tik konsonantizmas, bet ir vokalizmas gerokia primena vėlyv. anatolų formas, pvz. Σίβρος· ἀργύρεος (Σίβρῳ ἐπ’ ἀργυρέω ποταμῳ [Žr. (po P. Kretschmerio): F. Ribezzo. Il nome lidio-ligure dell’ argento. – „Archiv Orientálni“, 1950, XVIII, p. 4, 243–247. Ten pat žr. minėto miesto vardą ̓Αλυβη, Homero (β 857) siejamą su sidabru. Neatrodo pagrįsta anatolietiškoji etimologija, pasiūlyta Будимир М. Protoslavica – „Слав. Филология“, 1958, II, p. 113; taip pat jo. Трци и пеласги. Београд, 1950, p. 113]. Archeol. duomenys apie Kaukazo sidabro metalurgiją [Иессен А. А. Древняя металургия Кавказа и её роль в Передней Азии. - III Междунар. конгресс по иранскому искусству и археологии. 1935. М.-Л., 1939, p. 91–103; Пиотровский Б. Б. Археология Закавказья. Л., 1939; Кильчевская Э. В. Некоторые детали возникновения искусства черни на Кавказе. - Кавказ и Восточная Европа в древности, p. 246–255] patvirtina hipotezę, pagal kurią nagrinėjamo žodžio pirminis šaltinis yra kartvelų kalbos. Beje, Kaukazo kalbose yra daug paralelių kitam sidabro pavadinimui, kuris būdingas daliai ide. dialektų – lo. argentum, s. air. argat ir pan.

Šaltinis:

Иванов 1977a, 231–232

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

R. серебро – lie. sidãbras, pr. (acc. sg.) sirablan, la. sidrabs… [Plačiau žr. geleži̇̀s].

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

sidabras

Straipsnelis:

Ide. k. iš žodžių, reišk. ‘sidabras’, išsiskiria didžiulė grupė žodžių, paveldėtų iš ide. prokalbės; tai žodžiai < ide.*arg̑-. Kitą šios reikšmės žodžių grupę sudaro skoliniai iš kažkokios k., vartotos Mažojoje Azijoje, tai: lie. sidabras, la. sidabrs, pr. sirablan, s. sl. sŭrebro, ir t.t., bendras sl., go. silubr, s. ang. siolfor, s. v. a. sil(a)bar, ir t.t., bendras germ.

Šaltinis:

Buck 1949, 611

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

slavų (ir taip pat baltų bei germanų) srityje yra žodžių, rodančių, kad jie paimti iš neindoeuropietiško šaltinio, pvz., sl. sьrebro, lie. sidãbras, vok. Silber, greta indoeuropietiško pavadinimo lo. argentum, gr. ἄργυρος.

Šaltinis:

Machek 1950, 145

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Pirmiausia panagrinėsime sidabro pavadinimą: go. silubr yra svetimas žodis ir jo kilmės neįmanoma išaiškinti. Sidabro pavadinimas paplitęs Šiaurės ir Šiaurės rytų ide. kalbose: germanų, baltų ir slavų. Baltų k. formos nėra vienalytės: pr. siraplis, lie. sidãbras, la. sidrabs greta s. sl. srebro. Šių kalbų formos neatitinka viena kitai. Tokie beveik nereguliarūs įvairavimai leidžia manyti, kad tai bendras skolinys iš mums nežinomo šaltinio.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 193

Antraštė:

sidabras

Straipsnelis:

Chr. Stangas skolinius nagrinėja savo veikale tik tuomet, kai turimi bendri skoliniai iš nežinomų šaltinių (lie. sidabras – bžn. sl. serebro – go. silubr, p. 10).

Šaltinis:

Schmid 1975b, 325

Antraštė:

sidabras

Straipsnelis:

Lie. sidabras; la. sudrabs nukrypsta, su -r- nuslenkančiu atgal vieną skiemenį. Vokalizmas (u vietoj i) pradžioje žodžio nėra svarbu. -i- vokalizmas visgi, regis, dominuoja, plg. anglų/skandinavų silver, vok. Silber [...].

Šaltinis:

Guild 1990, 144

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

V. Ivanovas nagrinėja slavų, baltų ir germanų sidabro pavadinimus. Pr. siraplis jis laiko archaiškiausia lytimi. Ivanovas remiasi Klimovu ir išveda prūsiškąją lytį iš gruzinų-zanų prolytės *werc,xl- ‘sidabras’. Klimovas taip nerašė. Ivanovas dar remiasi baskų kalbos faktu, bet nepaaiškina, kaip tas faktas susijęs su gruziniškos sidabro pavad. kilmės versija. Straipsnyje, skelbtame anksčiau (žr. „Совенкое славановедение“, 1979, N 5, 98) Ivanovas rašė, kad, indoeuropiečiams atėjus į Europą, ten jau buvo sidabro pavadinimas. Neaišku, kodėl autorius pakeitė šią nuomonę. Ivanovas teigia, kad archeologijos duomenys apie sidabro metalurgiją patvirtina kartveliškąją etimologiją.

Šaltinis:

Хедден 1986–1987 (1989), 238

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

(Autorius aiškina kai kurių baltų ir slavų metalų pavadinimų kilmę). Sidabro pavadinimas jungia baltų ir slavų kalbas ne su graikų ir anatoliečių, bet su germanų kalbomis. Balsingųjų fonemų l...r nuoseklumas go. silubr, s. v. a. silabar, s. isl. silfr, s. saks. seolfor atitinka tokį pat nuoseklumą a. luž. slěbro, ž. luž. slobro, slabro šalia atgalinio (r...l) pr. siraplis ir ukr. срибло ir r...r paraleliniuose ukr., r., br. серебро, s. sl. сьрєбро, сърєбро, bulg. сreбpo, s.-kr. cpèбpo, slov. srebrọ̑, č. stříbro, slovk. striebro ir kt. bei d...r lie. sidãbras, s. lie. sidrabas, sidrab(r)inas ‘sidabrinis’, la. sidrabs, sudrabs. Laikant senesne formą pr. siraplis tipo su r...l šį terminą pasidaro galima susieti su gruz. werc,xl- ‘sidabras’; vienintelė esminė transformacija būtų metatezė – pradinio lūpinio priebalsio perstatymas (germ.-bl.-sl. skoliniuose atsispindi kaip uždarumos lūpinis) po pirmojo sklandžiojo, perkėlus spirantą (iš afrikatos) į žodžio pradžią: *werc,xl- > *s(e)rwl- > *s(e)rpl- ir pan. Beveik visi bl.-sl. variantai atitinka baskų dubletus: zillar (greta zilhar, plg. -x- gruz. wercxl-, zirar, zidar ‘sidabras’, tuo tarpu kitose Viduržemio arealo kalbose atsispindi panašus į prūsų fonemų nuoseklumas, tik be -l-; arabų sarīf, asirų sarpu, berberų azref ‘sidabras’ ir kt. Ne tik konsonantizmas, bet ir bl.-sl. formų vokalizmas rodo didelį panašumą su vėlyvesnėmis anatoliškomis formomis lid. Σίβρος tipo.

Šaltinis:

Иванов 1983, 104

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

siraplis E. 524 ‘sidabras’ [ir kt.]: lie. sidãbras, s. sl. сьрєбро, go. silubr ‘t.p.’

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 306

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Analizuojant prasl. sьrebro (sьrbro) ir pragerm. silubra, turinčių bendrą reikšmę ‘sidabras’, norima nustatyti pirminę formą. Jos reflektų rasta baltų kalbose: pr. sirablis, lie. sidãbras, la. sidrabs. Manoma, kad slavų-baltų-germanų atitikmenų šaltinis yra Artimųjų Rytų rajone (plg. C. C. Uhlenbeek, PBB, 20, p. 43; S. Feist, VWGS, p. 421, F. Kluge, EWDS, p. 709 ir kt.). Tai tarytum liudija hebrajų šarûf, šumerų šarpu (<*srp) ‘sidabras’. Jei taip yra iš tiesų, galimas būtų slavų tarpininkavimas (plg. prasl. mědь < Mědь ‘Midija’) [180]. Tuomet Artimųjų Rytų forma slaviškoje dirvoje išsiplėtė priesaga -ro ir skiemeniniu r: *srp > *sьrp-ro > *sьrb-ro. Galiausiai leksinis perėjimas prasl. *sьrebro > pragerm. silubra laikomas santykiniu.

Šaltinis:

Мартынов 1963, 180–181

Antraštė:

sidabras

Straipsnelis:

[Šiaip jau visuotinai manoma, kad sl. pěnęgъ, pěnędzь esantys skoliniai iš ankstesnės kultūros germ. (plg. s. v. a. pfinnig ‘denarius’ – ir kt. pvz.). Atsiribokime nuo kultūrų išsivystymo lygių ir atkreipkime dėmesį į:] 1. Pragerm. *siləbra- n. yra skolinys iš prasl. *sьreb-ro- n., o pastarasis savo ruožtu yra sl. naujadaras, pasidarytas pagal priešakinės Azijos šaknį ṣarpu- (apie 1200 m. pr. m. e.), hebr. šârūf-, priduriant sl. pries. -ro-. Prasl. sьrebro patenka ir į bl. kalbas, plg. la. sidrabs, sudrabs, lie. sidabras, pr. sirablis (plg. M. Rudnicki, Sl Occ XIII 180; Sl Occ XII 335–6).

Šaltinis:

Rudnicki 1960, 83

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Benveniste, 1969, 193 aptardamas lie. sidãbras kilmę nurodė, jog baltų k. formos įvairuoja ir nėra vienalytės. Aptartini keli fonologiniai aspektai. Lie. sidãbras ir la. sidabrs skirtumas aiškintinas r metateze (r. bl. *sid'abras). S. pr. siraplis galėjo atsirasti iš germaniško žodžio (go. silubr) įvykus metatezei, nors labiau tikėtina, kad tai atskiri disimiliacijos atvejai. Tuomet germ. silubr- < *sirubr-; pr. siraplis < *sirabr-, r. bl. *sid'abras < *sir'abras (greta kurio pirminė bl. forma *sir'abra-). Jei nedisimiliuotas sl. *serbro < *sirbro, tuomet *ir buvo asimiliuotas su *er. Germ.

Šaltinis:

Hamp 1973b, 57–58

Antraštė:

sidãbras

Straipsnelis:

Antikos laikais Pirėnų pasiasalis buvo vienas pagrindinių sidabro šaltinių. Iberų žodis ‘sidabras’, išlaikytas tiek baskų (zil(h)arr), tiek keltiberų (śilaPuŕ) kalbose, tapo prestižiniu žodžiu šiam metalui žymėti (jis pakeitė galų argento- < ide. *H₂erg̑-ent-). Ide. šiaurės vakarų terminai net rodo priesaginį abliautą, plg. go. silubr, s. ang. silofr, siolufr, seolfr- etc. < *silubr-, *silabr-; dar plg. pr. siraplis, lie. sidãbras, la. sidrabs < *silabr-; s. sl. sĭrebro < *silebr-.

Šaltinis:

Mees 2003, 27

Antraštė:

sidãbras

Reikšmė:

Silber

Straipsnelis:

Go. silubr, s. isl. silfr, s. ang. seolfor, s. saksų siluƀar, s. v. a. sil(a)bar ‘Silber’ < germ. *siluƀra-, kuris kaip ir lie. sidãbras, la. sidrabs, pr. siraplis, s. sl. sьrebro yra skolinys iš neindoeuropiečių kalbos (plg. akadų ṣarpu ‘Silber’?).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 421