Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sijõnas
Straipsnelis:
Pagrindinis šio drabužio pavadinimas yra bendrinės kalbos žodis sijõnas (dar esama variantų sejõnas, sėjonas, sajõnas). Tai baltarusizmas, plg. s. br. саянъ ‘storas apatinis sijonas; vilnonis naminis sijonas’ (Fraenkel 1955–1965: 756; Skardžius SLA 195; Palionis 1967: 280; Zinkevičius III 137; Sabaliauskas 1990: 250), dar plg. br. dial. съян, сыян (DABM 933, 934, 937, 938). Šį žodį vartoja ir kai kurios kitos slavų kalbos, plg. le. sajan ‘siauras vyriškas palaidinis; tam tikra plati moteriška suknia’, r. саян ‘sarafanas, aukštas sijonas’. Į slavų kalbas jis atėjo iš italų kalbos, plg. it. saione : saio ‘kareiviška striukė’, toliau sietinas su lo. sagum ‘trumpas kariškas apsiaustas’ (Brückner SEJP 479; Borejszo 1990; 176; Fasmer III 567). Šis skolinys yra ir latvių kalboje, plg. la. sijāns ‘sijonas’ (At Pr 12 ž.). Veikiausiai tai lituanizmas, nes užfiksuotas tik Latvijos pasienyje prie Lietuvos. Raštų variantas sejõnas, kuris veikiausiai atsirado lietuvių kalboje greta varianto sajõnas, pasirodė jau XVII a. (SD (1)71, (3) 152 – vasarinio apsiausto reikšme; Skardžius SLA 195.) Sijõnas pradėtas fiksuoti kiek vėliau, XVIII a. pab. – XIX a. pr. raštuose (D. Pošk; P). Visi trys variantai randami XIX a. žodynuose bei tautosakos rinkiniuose (Sut; N; Kos 90; J; JV 988). Dabar įsigalėjęs variantas yra sijõnas. Šis pavadinimas, anksčiau vartotas daugiau Žemaičiuose bei Užnemunėje, ima stumti iš vartosenos kitose Lietuvos tarmėse paplitusius pavadinimus, pvz., andarõkas (LKA I 193; DūnŽ 531; DrskŽ 324; LKŽ XII 17, 317, 538).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 88–89

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas