Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sirgti, starkas, žebelė, možis, nėkas, spalgena, špyskamara, kaupras, kušlа, bez(d)as, karosas, kasioti, laukys, balžiena, galdinė, jupkis, pelčiai, šiuršis, bebekas, baužuma, kaukšnoti, aiti.

Antraštė:

sir̃gti

Straipsnelis:

žr. darga

Šaltinis:

Çabej 1972, 143–144

Antraštė:

sir̃gti

Straipsnelis:

Alb. dergjem ‘sirgti, gulėti’, dergjë f. ‘ilga liga; džiova’, dirgjem ‘leistis’, me u djergë, sic. zdirgjem ‘gimdyti’. Pagal H. Pederseną, įeina į lie. sergù, sir̃gti, air. serg ‘liga’ ir, be to, į s. v. a. sorga ‘rūpestis, globa’, sworgen ‘būti susirūpinusiam, globoti grupę’. Pagal M. Fasmerį, siejasi su r. sudoroga ‘konvulsija, mešlungis’, vok. zergen ‘timpčioti, tempti; kankinti’ ir t. t. Negalima atskirti dergjem nuo dirgjem ‘leisti’ ir negalima pamiršti, kad me u djergë susijęs su dergjem taip kaip hjek su hek, heq ‘tempti, traukti’. Turėdami dergj iš *darg- (kaip ir irdha iš ardh-, derdh iš dardh, desha iš dash-) bei pirmojo atitikmens reikšmę ‘leistis’, galime įžvelgti giminystę su r. nadoroga ‘blogas oras’, lie. darga, dárgana grupe, plg. E si dirgjetë shiu e ddora n’qiellet „Et quo modo descendit imber, et nix de caelo“ (Buzuku). Šiaip ar taip žodžiai dergjem, ergjëz ‘maža utelė’, gjej ‘rasti’, heq ‘traukti, tempti’, keq ‘blogas’ negali būti pretekstu H. Pederseno tezei apie ide. grynųjų veliarinių, kaip alb. palatalinių q, qj prieš grynus balsius (e, i), patvirtinti. Dabartiniai palataliniai, kaip pastebėjo E. Hermanas, yra analogiški.

Šaltinis:

Çabej 1961b, 47–48 (71)

Antraštė:

si̇̀rgti

Straipsnelis:

Toch. A särk, B sark ‘liga, skausmas’ su A instr. sg. särkyo ir būdvardinis vedinys särkaṣi. Kaip jau išnagrinėjo Meillet, JA 18 (1911) 150, šis žodis yra giminiškas su lie. sergù, la. sèrga ‘(užkrečiama) liga’, s. air. serg ‘liga’. Toch. A särk, B sark < ide. *sr̥g- arba *sr̥gh-. Kadangi B sark, kaip ir A särk, yra be galūnės, tai jį reikia nagrinėti kaip iš A särk (B sark < *särk). Taip pat žr. AB tsärk- ‘deginti, kankinti’ ir A tsārt-, çert- ‘dejuoti, guostis, verkti’.

Šaltinis:

Windekens 1976, I, 422

Antraštė:

sir̃gti

Straipsnelis:

[O. N. Trubačiovas labai sėkmingai paaiškino bl. žodį, reiškiantį veiksmažodį ‘sirgti’:] lie. sir̃gti, sergù ir lie. sérgėti ‘saugoti’, autoriaus nuomone, įgalina ne tik atkurti šios šaknies žodžių semantinę evoliuciją lie. kalboje, bet ir het. ištark- ‘susirgti’ susieti su sl. *stergǫ ‘saugau’ (žr.: О. Н. Трубачев. Из истории табуистических названий. – ВСЯ 3 1958, 120–126).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 254

Antraštė:

sir̃gti

Straipsnelis:

Het. istark(iya)-, istarak(k)-, istarakkiya- ‘susirgti, sunegaluoti; nuliūdinti, nuvilti’ [475]…[476]. Labiausiai patikimas dalykas yra het. istark- sieti su lie. sergù, sir̃gti ‘negaluoti’, sèrga, s. sl. sraga, toch. A särk, toch. B sark, s. air. serg ‘liga’ (plg. Puhvel, Laryngeals and the IE verb, 25; Ivanov, Oščeindoeuropejskaja, praslavanskaja, 65). Dėl žodžio pradžios priebalsių grupės st- vietoj *s- plg. het. istanza- ir lo. sensus, s. v. a. sin(n), lie. sintė́ti; s. air. serg gali atspindėti ir *sterg-.

Šaltinis:

Puhvel HED, 475–477

Antraštė:

sirgti (sergù)

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur alb. dergjem ‘bin krank’ yra velarinis, kitur yra labiovelarinis, plg. lie. sirgti (sergù), dar plg. s. v. a. sorga.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105

Antraštė:

sir̃gti

Reikšmė:

krank sein

Straipsnelis:

Go. saurga, s. isl. sorg, s. ang. sorg, sorh, s. saksų sorga, s. v. a. s(w)orga ‘Sorge, Kummer’ < germ. *surg̱-ō-, kuris yra nomen actionis iš ide. šaknies *su̯ergʰ- ‘krank sein, sich sorgen’ (plg. lie. sir̃gti ‘krank sein’).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 103

Antraštė:

sir̃gti

Reikšmė:

be ill

Straipsnelis:

Straipsnyje pasitelkus keltų kalbų pavyzdžius įrodinėjama, kad *-CHT- keltų prokalbėje virto *-CT-. S. air. serg ‘decline, wasting sickness’ < *su̯ergo-. Neaišku, ar laringalo čia būta, nei s. v. a. sworga ‘sorrow’, nei toch. A särk ‘illness’ < *su̯r̥g-, laringalo nerodo, o s. i. mā́ sūrkṣata (dezideratyvas) ‘sorrow not’ nurodo į nulinio laipsnio formą*su̯r̥hg-, iš kitos pusės, lie. sir̃gti ‘be ill’ neturi akūto, kuris rodytų buvusį laringalą. Duomenys prieštaringi, galbūt patikimesni būtų sanskrito duomenys, nes baltų kalbose esama polinkio į metatoniją, tačiau lie. sir̃gti, atrodo, nepriskirtinas nei vienai métatonie douce kategorijų, kurias nurodo Rasmussenas ar Derksenas.

Šaltinis:

Zair 2012, 617