Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skėrỹs.

Antraštė:

skėrỹs

Straipsnelis:

žr. kerti

Šaltinis:

Варбот 1988–1990 (1992), 44–47

Antraštė:

skėrỹs

Straipsnelis:

Siūlymas prasl. *čŕ̥tъ ‘kipšas, velnias’ (plg. r. черт), le. czart, slovk. čert) sieti su prasl. *čara ‘burtai, kerėjimai, ‘Zauber’, o pastaroji leksema giminiška su lie. kerė́ti ‘nužiūrėti, apžavėti, bezaubern’ (taip-Brückner A., SEJP, S. 73 ir kt. autor.) dėl fonetikos keblumų abejotinas [369]. Kad slavai įsivaizduoja velnią ir vėją esant neatskiriamus (‘oro sūkurys atsiranda prieš audrą ir tai skuodžiantis velnias’), tai siūlome prasl. *čŕ̥tъ sieti su prasl. *skorъ ‘greitas, vikrus’ (r. cкoрый ‘greitas’). Laikome, kad toliau *skorъ giminiškas su prasl. leksema *čhr̥tъ, kurios atitikmenys atskirose sl. k-se išlaiko reikšmę ‘kurtų veislės šuo’ (apie pastarųjų sl. leksemų ryšį užsimena St. Mladenov ir kt.). Minėtieji sl. žodžiai remiasi ide. *(s)ker- ‘šokinėti, ratu dumti’ ir galiausiai ‘ratu judėti, suktis’, plg. gr. σκαίρω (<*skr̥i̯o- ‘šokinėju, šoku’, σκάρος ‘šuolis’, lie. skėrỹs, skėrẽlis ‘Heushrecke’, su išplėstuku -d dar v. v. a. scherzen ‘iš džiaugsmo šokinėti, linksmintis’, su išplėstuku -s- dar lo. scurra ‘juokdarys, kanduolis’ [370]. Nuo suminėtų sl. k-ų lyčių, reiškiančių ‘velnias’ atskirtinos piet. sl. leksemos: s.-kr. cŕtiti, cŕtim ‘prisiekti, maldauti, prakeikti’, slov. čŕt ‘neapykanta, priešiškumas’, čŕtiti ‘neapkęsti’, kurios siejasi su lie. į-kìrti ‘sich eheln’, kyrė́ti ‘bösc werden’, apkyrė́ti ‘überdrüssig werden’, įkyrùs ‘lästig, aufdringlich.’ (lie. žodžiai iki šiol buvo nepagrįstai prikurpiami etimologizuojant *čŕ̥tъ ‘velnias’). Savo forma ir fonetika piet. sl. ir lie. leksemos sutampa ir nereikalingas tolesnio aiškinimo.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1971

Antraštė:

skėrỹs

Straipsnelis:

Lie. skėrỹs, la. šķírgaîlis ‘driežas’, s. sl. skorъ ‘skėrys’, gimin. gr. σκαίρω ‘šokinėti’, visi <ide. *(s)ker- ‘šokti’. Jiems dar gimin. prasl. aščerъ ‘driežas’, s. le. jeszczór, r. я́щер ‘t. p.’, jei šių žodžių kilmę aiškinsime taip: (j)a-ščerъ: ja- priešdėlis (pan. kaip a-brędъ), o ščerъ < ide. *(s)ker- ‘šokti’.

Šaltinis:

SłPr I, 162

Antraštė:

skėrỹs

Straipsnelis:

Alb. shqarth m. ‘kiaunė, voverė’. Atmestinos Meyerio, Barićo bei Oštiro pasiūlytos etimologijos, kuriose išeities tašku imama žodžio pradžia shar, kuri, kaip nustatė N. Joklis, yra antrinė. Labai vikrių gyvūnų pavadinimas shqarth (deminutyvas iš shqar) susisieja su ide. šaknimi *(s)ker- ‘šokti’, gr. σκαίρω ‘šokinėti, šokti’, σκάρος ‘jūros žuvų rūšis’, s. v. a. scerōn ‘šokti, žaisti’, lie. skėrỹs ir t. t.

Šaltinis:

Çabej 1966a

Antraštė:

skėrỹs

Reikšmė:

Heuschrecke

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k, plg. prasl. *chъr(t)- / *skor-: luž. aukšt. chort ‘Windhund; Teufel, Kobold’, luž. žem. chart ‘Windhund’, č. chrt ‘eine Art Hund; magerer Mensch’, r., ukr. chort ‘Windhund’, ukr. chortovyj ‘dem Windspiel gehörig, hurtig’ šalia luž. aukšt. skoro ‘bald’, r. skoryj ‘schnell, geschwind’ ir kentuminiai velnio pavadinimai, plg. *čьrtъ (luž. aukšt. čert, r. čort, le. czart, č. čert, s. č. črt), taip pat lie. skėrỹs ‘Heuschrecke’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 28