Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skalauti.

Antraštė:

skaláuti

Straipsnelis:

Pasirodo lie. skaláuti ‘plauti baltinius’ galime sieti su ide. šaknimi *kes-/*kos-/*ks- ‘mušti,liesti, kasyti, drėksti, rausti, kasti, įbesti, durti, pjauti, kirsti, užmušti, skaldyti’ (iki šiol pastarasis lie. žodis nebuvo įtraukiamas į šį ide. lizdą).

Šaltinis:

Мельничук 1967 (1969), 65

Antraštė:

skaláuti

Straipsnelis:

Kai kurių fiksuojamas le. trm. oskoła ‘saldžios sultys, bėgančios pavasarį iš kai kurių medžių įkirtus žievę’, pl. oskoły ‘metas, kada pavasarį medžiai laisto sultis’ [49] gretintinas su bulg. trm. óskoli ‘kada išsiskiria burnoj seilės, matant kitą ką nors valgant’. Le. ir bulg. žodžiai gretinti (žr.: A. Potebnja. Etimologičeskie zametki. 4. ščaví-dub ir pr. (*sku, *skju), РФВ VI, 1881, s. 340; Vasmer REW III, s. 238) su lie. skaláuti ‘płukać, omywać’, s. i. kṣalati ‘teka, srūva’. Turint prieš akis žodžių reikšmes, toks gretinimas nėra neįmanomas [50]. Sl. kalbų duomenys patvirtina, jog lie. ir bulg. žodžiai < *osьkola.

Šaltinis:

Boryś 1976, 49–51

Antraštė:

skaláuti

Straipsnelis:

Dar V. Machekas (V. Machek. Untersuchungen zum Problem des anlautenden ch im Slavischen, 174; Idem, Etymologický slovník jazyka českého a slovenského, 348) sl. veiksmažodis xoliti (r. хóлить, le. pocholę ‘paauglys, berniukas’, č. pochole ‘jauniklis’, pacholik ‘berniukas’, slovk. pachol'a ‘berniukas, vaikinas’) susiejo su s. i. kṣāláyati ‘plauna, valo’ ir lie. skaláuti (plg. dar: H. Schuster-Šewc. Fragen der etymologischen Forschung im Slawischen. – ZbS VIII, 6. Berlin, 1963, 862; Mayrhofer 288). Sl. xoliti (s. i. bei lie. žodžiai) gali būti kildinami iš bendros ide. kamieno *ksol-, kuris tiesiogiai siejasi su ide. *ks- ‘gramdyti’ (lie. skaláuti pradžios sk- < ks- dėl metatezės).

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 216