Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skalbė, deivoti.

Antraštė:

skalbė

Reikšmė:

ridė, balsė

Straipsnelis:

Lie. skalbė ‘ridė, balsė’ < la. (Miežinis) dgs. skalbi: skalbē, v. balsē, f. pašskans, vokals. głośnia. гласный; rankr. 309 pradinis tekstas toks: skalbe, f. głosnia. skalbi. глотка буква,vėliau taisytojų taip pakeistas: po lie. žodžio iš viršaus įterptas balsē, le. s pataisytas į ś, išbrauktas r. глотка ir viršuj užrašyta гласная; dėl reikšmės ‘raidė’ labai svarbus ir kitas Miežinio straipsnis, panašiai palygintas su rankraščiu: balsē. f. burts, m. bokva, bůkstabs. głoska. буква ir rnkr. balse f. głoska. skalbi. буква (vėliau tik lie. e pataisytas į ē; vadinasi, autoriaus la. skalbi pakeistas kitais trim žodžiais jau spausdinant, korektūros metu, ir čia taisytojų aiškiai vadovautasi Valdemaro žodynu (1872). Išsiaiškinus, kad žodžiu skalbi (pirmiausia) vadintos raidės, ne garsai (balsiai), gal čia reikėtų įžiūrėti tikrai ypatingą la. tarm. skalbis ‘tokio arklo (rogių) jungiamoji kartelė, skersinis’ pavartojimą (plg. la. burts ir ne vieno kito raidės pavadinimo nueita panašios semantinės raidos kelią) ir nesidairyti (bent jau tiesiai, ypač dėl lie. skalbė) į la. skalbs ‘skardus, skambus, balsingas’; Miežinio skalbė ‘balsė’ (!), LKŽ duomenimis, pakartotas tik Kuršaičio žodyne.

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 16