Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skalyti, rusvas, kabus.

Antraštė:

skãlyti

Straipsnelis:

žr. kalė

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (1), 1023

Antraštė:

skãlyti

Reikšmė:

‘fortgesetzt bellen, be perstojo loti’

Straipsnelis:

scalenix E. 702 ‘vorlauf’ (= ‘Vorstehhund, paukščių šuo, vižlas’); šį pr. žodį, anot Briuknerio Afsl Ph. XX 505, reikia vesti iš veiksmažodžio *skalīt = lie. skãlyti (iš kurio skali̇̀kas ‘ein fortgesetzt bellender Jagdhund’), kuris savo ruožtu yra iš le. skolić ‘wie ein Hund winseln’, apie tai Walde Vrgl. Wrtb. I 445.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 307

Antraštė:

skãlyti

Straipsnelis:

Gr. σκύλαξ, -ᾶκος m., f. ‘jaunas šuo, šunytis’ [...] Ekspresyvus žodis, kuriam buvo pateikta keletas etimologijų. Persson, BB, 19, 1896, 275 ir toliau, sugretino su kitą balsį turinčiu lie. skali̇̀kas ‘medžioklinis šuo’ (su veiksmažodžiu skãlyti) bei lie. kalė̃; Schwyzer, KZ 37, 1904, 150, išeina iš σκύ-ζω, plg. s. u. σκύζομαι, kas galbūt nėra negalima. Pagaliau, Meillet, BSL 26, 1926, 20 ir toliau primena armėnų cul, gen. c̣lu ‘jaunas bulius’. Gr. ir armėnų žodžio sugretinimas yra patenkinamas. Vadinasi, nė vienas iš šių gretinimų neapima plačios ide. srities. Taip pat žr. σκύμνος.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 4(1), 1023

Antraštė:

skãlyti

Reikšmė:

fortgesetzt bellen, anschlagen

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k : g/g̑), plg. prasl. *chval- / *chъl-: r., ukr., br. chvala ‘Lob, Ruhm’, le., aukšt. ir luž. žem. chwała (*chvala), taip pat šalia *chъl- su -b- plėtikliu (*chъlb-), plg. č. chlouba, chlubit ‘prahlen, rühmen’ šalia lie. gulbinti ‘rühmen, preisen’ ir su skirtingu šaknies vokalizmu lie. skãlyti ‘fortgesetzt bellen, anschlagen’ ir skélbti ‘ein Gerücht verbreiten’ (plg. le. skolić, skulić ‘wie ein Hund winseln’, č. skoliti ‘belfern’).

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 27

Antraštė:

skalyti

Reikšmė:

keifern, schelten

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k, plg. prasl. *cholst-: luž. aukšt. chłostać ‘züchtigen, bestrafen’, le. chłstać ‘auspeitschen’ su skirtingu vokalizmu č. chloustat, chlustat ‘t. p.’, r. chlestat' ‘mit der Peitsche schlagen’ šalia s. isl. skjalla ‘schlagen, klingen’, lie. skalyti ‘keifern, schelten’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 29