Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skaudus, užnarvė, užnarvis, nerti, kamzolė, baranka, alksnis (elksnis), čemarka, skiedas, bromka, plauzdinis, kančia, prisieka, kepti, kuodelis, kono, trėkšti, dešimteri, dešimterios, kapoti, dūda, sala.

Antraštė:

skaudùs

Straipsnelis:

Buvo bandyta genetiškai susieti prasl. хиdъ ir lie. skaudùs ‘ligotas, kankinantis, stiprus, tvirtas’. Su lietuviška leksema siejasi lie. skùsti ‘patirti skausmą nuo pervargimo’, skaudė̃ ‘skausmas, žaizda, votis’, skaudė́ti, skusti ‘teikti skausmą, neteisingumą, įžeisti’. Prieštaringos reikšmės skaudùs ‘ligotas, kankinantis’ ir ‘stiprus, tvirtas’ tikriausiai atsiradusios dėl sumišimo su lie. skaudrùs ‘šiurkštus, aštrus, greitas, stiprus’, kuris, matyt, yra kitos kilmės. Skaudùs, skaudė́ti, skùsti siejamas su gr. σκύζομαι ‘rūstauju, pykstu’, σκυδρός ‘paniuręs, liūdnas’, o skaudrùs – su s. isl. skjōta ‘svaidyti, šaudyti’, s. v. a. sciozan ‘mėtyti, svaidyti, greitai judėti’. Taigi lie. skaudùs reiškia kūno skausmą (nuo žaizdos, voties) ir perkeltine reikšme [117] skùsti ‘teikti dvasinį skausmą’. Ši semantika gana tolima nuo prasl. хиdъ semantikos [118].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 117–118

Antraštė:

skaudùs

Reikšmė:

skausmą keliantis; aštrus; graudus, greit lūžtantis, traškus, trupus

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., sudaro kelias semantiškai ir formaliai artimų žodžių šeimas. Vieną jų – šalia ide.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 140–142