Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skerdžius, skrumstus, kuzas, šiupti, kiek, pažagas, sėbras, pirka, ešooklė, gaužė.

Antraštė:

sker̃džius

Straipsnelis:

Forma sker̃džius – naujesnė [lyginant su ker̃džius]. Otrembskis lie. sker̃džius atsiradimą aiškina dėl žodžio sker̃sti įtakos, mat vyresnysis piemuo kartu buvęs ir gyvulių skerdikas. Bet vis dėlto s- vyresniojo piemens pavadinime galėjo atsirasti ir be kurio nors konkretaus žodžio įtakos.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1970b, 25

Antraštė:

sker̃džius

Straipsnelis:

Alb. çerdhe f. ‘lizdas’. Kaip įrodė N. Jokl ir H. Barić jis gretintinas su alb. herdhe ‘lizdas’ ir ide. zonoje su s. i. sardha-h, go. hairda, [lie. skerdžius]. Mūsų nuomone, pirminę žodžio formą rodytų dabar išnykęs m. *çardh. H. Krahe nesiryžta çerdhe gretinti su ilirų asmenvardžiu Skerdi-laidas ( ypač dėl semantinių motyvų). Skerdi-laidas mes suprantame kaip ‘liaudies palydovas; armijos vadas’, pirmąją dūrinio dalį gretindami su alb. çerdhe, o antrąją - su germ. žodžiais: a. leader, vok. leiten.

Šaltinis:

Çabej 1961a, 73–74

Antraštė:

sker̃džius

Reikšmė:

Hirte

Straipsnelis:

Go. hairda, s. isl. hjǫrð, s. ang. heord, s. v. a. herta ‘Herde’ < germ. *herđ-ō- yra susiję su s. sl. črěda ‘Reihe, Herde’, lie. (s)ker̃džius ‘Hirte’, atsiradusiais iš ide. šaknies *(s)kerdʰ- (plg. lie. sker̃sti, skerdžiù ‘abstechen, schlachten’). Taip pat būtų galima galvoti apie -dʰ-plėtiklį iš ide. *k̑erh₃- ‘sättigen, fütten’ arba iš *sker- ‘schneiden’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 102