Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skiebras.

Antraštė:

skiẽbras

Straipsnelis:

[…] perspektyvu yra rekonstruoti prasl. *cibrь, [plg. bulg. trm. (vak.) цѝбър ‘permatomas, aiškus’, цибрина ‘giedras dangus’, maked. trm. циброо време ‘giedras ir šaltas oras’ ir kt.], ir bandyti sieti su ide. *skē̆i- ‘pjauti, atskirti’ refleksais (ЭССЯ iii 195). […] siūlomas ЭССЯ sprendimas tikriausiai taptų aiškesnis, jei pasitelksime keletą bl. faktų, visų pirma, lie. skiẽbras ‘жидкий, слабый’ (plg. prieveiksmį skūbraĩ ‘тонко’), skỹbras ‘скудный, малкий’ (LKŽ XII 861; v 731). pateikti būdvardžiai yra -ro- vediniai ir susiję su lie. skiẽbti ‘разделять, раздвигать; делать лаз, отверстие; тонко резать (хлеб)’ (LKŽ XII 861), kurio reikšmė galėjo išsivystyti iš ‘skirtis’, kaip, tarkim gr. σχίζω γάλα, pažod. ‘atskirti išrūgas nuo sukrekėjusio pieno’. Dėl *cibrь tiktų atsižvelgti ir į kỹbras (kýbras) ‘высокий, тонкий, вытянутой’ (LKŽ V 731), siejamą su veiksmažodžiu pa-skiẽbti ‘ослабеть, похудеть’ (LKŽ XII 866). Nurodyti žodžiai yra kilę iš ide. *skē̆ib-, kuri yra minėtos *skē̆i- variantas su determinatyvu -b-. Slavų kalbose tarsi ir nėra veiksmažodžio su šaknimi *cěb-, kuris atlieptų lie. skiẽbti taip, kaip, tarkim, r. цеди́ть atliepia lie. ski̇́esti ‘разбавлять, разжимать, разрежать’. Todėl prasl. *cibrь reikėtų laikyti būdvardžiu su -ro- iš veiksmažodžio pamato, nurodomo skiẽbti.

Šaltinis:

Аникин 1991, 121