Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
skiẽpas
Straipsnelis:
[Etimologizuojant sl. k-ų žodžius, prasidedančius š (<*сh᾽ [čia nėra sąlygų i, u, r, k + s > ch], atsiranda didelių keblumų, nes neaiški velarinio spiranto *сh kilmė (740). Manome, kad žodžio pradžios prasl. *сh < *(s)k᾽; siūlomą kaitą, t. y. ide. *sk᾽ > prasl. *сh, laikome vykus taip: *sk᾽ > ss᾽ > *s᾽s᾽ > *s᾽сh > *сhсh- > сh-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas (741) : ] 4. Prasl. *šipъ m., šipa f., plg. r. шип ‘spyglys, dyglys’, s.-kr. šȋp ‘t. p.’, č. šíp ‘geluonis, dyglys’, a. sorb. šip ‘strėlė’ (ir kt. pvz.) remiasi ide. šaknimi *(s)ḱei- ‘pjauti’ + išplėstukas -p, plg. iš seno giminiškus lie. skiẽpas ‘Pfropfreis, Šetzling’, gr. σκίπων ‘Stab, Stock’ (t. y. ‘nupjauta šaka’), lo. scīpio ‘Stab’, s. v. a. svicaro ‘medžio, akmens skevelda’, n. v. a. Schiefer ‘t. p.’
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1985, 743–744

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas