Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skilvys.

Antraštė:

skilvỹs

Straipsnelis:

Žodžio bl. *u̯ēdera- [resp. lie. vėdaras] reikšmė vėliau baltų tarmėse siaurėjo [o iš pradžių turėjo … tokias sememas: I. ‘pilvas, Bauch’ (gyvulio, žuvies, paukščio, žmogaus), II. ‘skrandis, Magen’ (gyvulio, žmogaus), III. ‘skilvys, Vogelmagen’ ‘paukščio ‘skrandis’’ gerokai skiriasi nuo gyvulio ar žmogaus skrandžio)] – atitinkamoms jo sememoms atsirado nauji žodžiai. Pavyzdžiu iš lietuvių tarmių imkime Dusetų apylinkių šnektą: čia bl. *u̯ēdera-, išlikdamas II–ąja semema (vė́daras; tiesa, žmogaus skrandis vadinamas: vėdarė̃lis), neteko ir I ir III sememos, nes atsirado nauji žodžiai pil̃vas (I semema) ir skilvỹs (III semema). Žodis lie. slivỹs resp. skil̃vis (III semema) laikytinas senesniu už lie. pil̃vas (latviai irgi pažįsta žodį šķilvis ‘skilvys’, bet jie turi ne *pilvs, o vêders ‘pilvas’!), o pastarasis – senesniu už lie. skrañdis [jis (II semema) nepažįstamas ne tik latviams, bet ir daugeliui lie šnektų!]. Iš čia išplaukia, kad pirmiausia būtent pastarajai sememai atsirado atskiras naujas žodis. Galima spėti, kad panašūs dalykai atsitiko ir vak. bl. tarmėse: žodžio bl. *u̯ēdera- reikšmė prūsuose (šį žodį išlaikiusiuose I-ąja ir III-ąja semema!) siaurėjo nuo to, kad jo III sememai atsirado atskiras naujas žodis, kuris, matyt, ir laikytinas pr. drastus (E 130) [‘storas pilvas’]. … tiesioginė žodžio pr. drastus reikšmė buvo ‘skilvys’ (paukščio), šalia kurios nesunkiai galėjo atsirasti ir šalutinė reikšmė ‘gūžys, Kropf’. Iš ‘skilvys, gūžys’ lengvai išriedėjo ‘prikimštas skilvys, gūžys’ → ‘storas skilvys, gūžys’ → ‘storas paukščio pilvas’ ir pagaliau – ekspresyvi reikšmė ‘storas pilvas’, atsiradusi minėtą reikšmę perkeliant nuo paukščio į gyvulį ar žmogų. [54] […] [55]: Žodį pr. drastus ‘storas pilvas’ (= ‘prikimštas pilvas’!) ← ‘skilvys’ galima interpretuoti *draz-tus (su *-z-, asimiliuotu į *-s- prieš -t-) ir sieti su lytimis lie.-la. inf. *draž-ti ‘drožti, lupti, trinti’, resp. praes. *draži̯a, kurios pagal lie.-la. praet. *drā́žē (> lie. dróžė, la. drāzu) vėliau išvirto į lie.-la. inf. *drā́ž-ti (= lie. dróžti, la. drāzt) resp. praes. drā́ži̯a (= lie. dróžia, la. drāžu), dėl tokio virtimo plg. Kazlauskas, LKIG, 351; kad čia būta šaknies lie.-la. *draž- (su trumpuoju *-ă-! apofoniškai rodo ir, pvz., žodis lie. drẽž-enos ‘skutai, čeženos’ (LKŽ II 2693) < ‘sudrožti, sutrinti dalykai’. Taigi pr. drastus = *draz-tus ‘(paukščio) skilvys’ galėjo atsirasti iš ‘drožėjo, trynėjo’, plg. lie. skilvỹs (paukščio) net akmeniokus sudróžia (Dusetos) […] panašios (į pr. ‘skilvį’ < ‘drožėją’) semantinės raidos bus buvęs pats ir lie. skilvỹs resp. skil̃vis (= la. šķilvis), t.y. jis (kurio šaknis vestina iš bl. *ski̇̀l-ti, reiškusios … , rodos, ir ‘skelti!’) galėjo atsirasti iš ‘skėlėjo’ (≈ ‘drožėjo, trynėjo)’, plg. Skardžius ŽD 102, Fraenkel LEW 806 (ir liter.) [55]

Šaltinis:

Mažiulis 1978b, 54