Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skindelis.

Antraštė:

skiñdelis

Straipsnelis:

skiñdelis ‘suskidusio drabužio gabalas, skuduras; suplyšęs drabužis’. Šio žodžio kilmė nėra visiškai aiški. Galima būtų įtarti, kad tai germanizmas, plg. lie. skiñdelis, šiñdelis ‘malksna’, kilusį iš vok. Schindel ‘t. p.’ (DūnŽ 328). Toks reikšmės perkėlimas galėjo atsirasti jau lietuvių kalboje. Tačiau turbūt daugiau tikėtina, kad tai lietuviškos kilmės žodis, plg. ski̇̀sti, skiñda ‘kedėti, regėti, birgzti’: Jau skiñda piemens marškiniai, sermėga, o kelnės jau nuski̇̀do, t. y. nutrūko, nuplyšo (J). Tiesa, aptinkama ir rečiau vartojama forma škiñdelis ‘skuduras’. Tačiau lietuvių šnektose pasitaiko s/š painiojimo atvejų (LD 147–148). Pavadinimą vartoja pietų žemaičiai varniškiai (DūnŽ 328; LKŽ XII 898).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 109

Antraštė:

skiñdelis

Straipsnelis:

[Germanizmuose] yra išlikęs s. vok. priebalsių junginys su sk [(kai kuriose v. ž. tarmėse ž. pradžios sk dar išlikęs, A. Lasch Mittelniederdeutsche Grammatik, 1914, § 334)], pvz.: [...] skiñdelis, skindulỹs ‘malksna, skiedros stogui dengti’ (R. Pr. lie. žodynuose nuo 17 a., Adm, Skp, Grž, Krč, Vb, Vkš, Gr, Kdl), skiñdulis (R II 94, MŽ II 123, N, K, NdŽ, KŽ), skiñdelius (SD 63, N, K, NdŽ, Sut, I, KŽ), plg. v. v. ž. schindele ‘t.p.’ (ME IV 41); [...]. Tačiau yra ir vėlesnių ([iš suaukštaitintų žem. žodžių]) tos pat reikšmės žodžių su [...] š, pvz.: šiñdelis (K I 274, LC 1887, 21) [...]

Šaltinis:

Čepienė 1996, 157