Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skydas, akuotas.

Antraštė:

skỹdas

Straipsnelis:

Gr. ἀσπίς, -ίδος f. ‘skydas’ [126]. Keturi aiškinimo būdai: 1) iš *ἀν-σπις, plg. σπίδιος, σπιδέος ir t. t. (Bechtel, Lex.). Tačiau aiškinime paminėti žodžiai patys yra abejotinos etimologijos ir reikšmės; 2) plg. lie. skỹdas yra tolimas, abejotinas, neįtikinantis atitikmuo (Pisani, Rend. Ist. Lomb. 73, 1940, 507); 3) ieškoma ryšio su s. v. a. aspa ‘drebulė’; prieš Homerą seniausias skydas buvęs iš medžio, tačiau pirminė kamieno struktūra pagal baltų ir slavų kalbas gali būti ir skoliniai iš tiurkų aps- (Pokorny 55). Dėl šios hipotezės žr. Schrader, BB 15, 285 ir pagaliau Thieme, (Heimat der indog. Gemeinsprache, Abh. Mainz), 1953, 546-548; 4) pagaliau Trümpy mano, kad ἀσπίς, kuris pakeitė senąjį σάκος, buvo pasiskolintas iš svetimos tautos su jos apvaliu skydu. To negalima nei paneigti, nei įrodyti.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 126–127

Antraštė:

skỹdas

Reikšmė:

Schild

Straipsnelis:

scaytan - taip turbūt taisytina staytan E. 421 ‘Schild, skydas’: s. sl. ЩИТЪ, s. air. sciath, la. šķīda, lie. skỹdas ‘t. p.’, žr. ME s. v. *šķīda bei Walde Vrgl. Wrtb. II 543 ir I 50.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 307

Antraštė:

skỹdas

Straipsnelis:

Nors Būga (RR I 308; II 8, 624) ir manė, kad skỹdas yra atėjęs iš germanų kalbų, tačiau jau Endzelynas (ME IV 48) atkreipė dėmesį, kad germanų kalbose nesą žodžio, kurį galėtume laikyti baltiško skydo žodžio originalu, todėl lie. skỹdas kartu su taip pat skydą reiškiančiais s. air. scíath bei s. sl. štitъ veikiau priklauso ide. šakniai *skēi- ‘(at)skirti’. Būgos, taip pat Alminauskio (1934, 116), kaip šaltinis nurodyti germanų kalbų žodžiai reiškia kitką, o būtent s. isl. skíð ‘skila, pliauska; slidė’, s. v. a. scīt ‘skila, pliauska’. Laikant skỹdas germanizmu, reiktų manyti, kad reikšmė pakito (‘lenta, slidė’, ‘skila, pliauska’ → ‘skydas’) arba skolinantis, arba vėliau baltų kalbų dirvoje. Vadinasi, skolintas žodis būtų reiškęs ne ‘skydas’. Tačiau rytų baltai skilai, pliauskai vadinti turėjo kitų žodžių.

Šaltinis:

Karaliūnas 1995b, 30–33

Antraštė:

skỹdas

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. staytan E421 ‘schilt, shield’ buvo lyginamas su s. sl. štitъ, ru. ščit etc. arba laikytas le. szczyt skoliniu. Trautmannas (1910, 435) siūlė taisyti į scaytan ir lyginti su lo. scūtum. Panašiai ir Endzelynas (SV 248), kuris lygino su s. air. scíath, la. šk̡īda, lie. skỹdas, bei Fraenkelis (LEW 805), kuris lygino su lie. skiẽtas, la. šk̡ĩets ‘weaver‘s reed’. Tačiau prūsų rašybos taisymas yra nemotyvuotas ir lo. scūtum nepakanka įrodyti, kad prūsų žodis buvo bevardės giminės.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 269