Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slíekas.

Antraštė:

sli̇́ekas

Straipsnelis:

slayx E. 785 „sliekas“: lie. sli̇́ekas ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 390.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 309

Antraštė:

sli̇́ekas

Straipsnelis:

Lie. sli̇́ekas, la. slieka „t. p.“, pr. slayx „t. p.“ Ch. Stangas laiko tik baltams būdingu žodžiu. Tai baltiškasis neologizmas. Su juo giminiuojasi le. ślimak „sraigė“, gr. λείμᾱξ, lo. līmax iš *sleimk-o-. Visa tai yra dariniai iš šaknies *slei- „būti gleivėtam“, kuri būdavo prailginta priesaga -men- dviem sutrumpintais variantais: -m- ir -n-. Darinys *slei-m-ā buvo dar prailgintas -k-, iš čia *slei-m-ā-k-; plg. dar v. v. a. slīm, vok. Schleim. S. sl. slina ir le. ślina iš *slei-n-ā yra dariniai su priesaga -(me)n-. Lie. sli̇́ ir la. slieka įrodo, kad priesagos -men- galėjo ir nebūti. Baltų-slavų prokalbėje buvo vartojami žodžiai tik su priesaga -k-. Pastarąjį darinį baltai ir apibendrino.

Šaltinis:

Otrębski 1968, 138–139

Antraštė:

sli̇́ekas

Straipsnelis:

žr. snãkė

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 77

Antraštė:

sliẽkas

Straipsnelis:

Alb. shlligë f. „gyvatė; mažas drakonas; pikta moteris“. Kaip įrodė N. Joklis, gretintinas su s. air. selige „vėžlys“, air. seilche „sraigė, šliužas“, lie. selù, selė́ti „šliaužioti“, gr. εἰλίκοδας„velkantis kojas“. Mažiau patikima giminystė su lo. limax „sraigė, šliužas“, lie. sliẽkas ir t. t., kurią pasiūlė M. Lambertz.

Šaltinis:

Çabej 1966a, 30

Antraštė:

sli̇́ekas

Straipsnelis:

Lie. sli̇́ekas (trm. sliẽkas), gr. λῑτός, lo. lēvis ‘lygus’, la. sliẽnas ‘seilė(s)’, sliêka ‘sliekas’, gr. ὁλιβρός ‘glitus, slidus, šlapias’ ir ὀλισθάνω ‘slystu, sprūstu’ yra kilę iš ide. bazės *(s)leEi-dh- arba (jei gr. ὀ- kyla iš vokalizuoto Aʷ) – iš *(s)AʷleEi-dh- (kurios silpnasis laipsnis yra germ. formų pagrindas).

Šaltinis:

Connolly 1984, 272

Antraštė:

sliẽkas

Straipsnelis:

Lie. sli̇́ekas (trm. sliẽkas), gr. λῑτός, lo. lēvis ‘lygus’, la. sliẽnas ‘seilė(s)’, sliêka ‘sliekas’, gr. ὁλιβρός ‘glitus, slidus, šlapias’ ir ὀλισθάνω ‘slystu, sprūstu’ yra kilę iš ide. bazės *(s)leEi-dh- arba (jei gr. ὀ- kyla iš vokalizuoto Aʷ) – iš *(s)AʷleEi-dh- (kurios silpnasis laipsnis yra germ. formų pagrindas).

Šaltinis:

Connolly 1984, 272

Antraštė:

slíekas

Straipsnelis:

Lie. slieka (plg. la. slieka) yra anksčiau paliudytas nei lie. slíekas (pradžioje reikšme ‘sraigė’). La. trm. sluoka ‘sliekas’ reikia palyginti su lie. slankà ‘sraigė’.

Šaltinis:

Urbutis 2001a, 18