Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slačiūkas, gašlus, kryžaunykas, paklusti, šiurinti, plėnis, išeiga, šaltas, trąša, bučius, dalis, bauginti, paikas, gurgas, drimbla.

Antraštė:

slačiūkas

Reikšmė:

suglebęs ir mieguistas žmogus

Straipsnelis:

Le. słota ‘blogas oras, lietingas oras’; vediniai słotny (būdv.) ir zasłocić (się) (veiksm.) kadaise taip pat buvo vartojami perkeltine reikšme. Žodis slota kitose sl. kalbose taip pat turi identišką arba panašią reikšmę: č. slota ‘blogas oras’, taip pat ‘vargas, nelaimė’ ir ‘minia, padugnės’, r. slota ‘blogas oras’, slotitь ‘lyti; teršti, tepti; nešvankiai kalbėti’. Šių žodžių etimologija neaiški. Briukneris (Słownik etymolog. jęz. pol., 500) nieko šiuo atveju nepasakė. Sl. *slota atitikmuo yra lie. kalboje. Pats žodis *slata raštuose neužfikuotas, bet šią šaknį turi Daukšos Postilėje vartojami vediniai: slačiūkas ‘suglebęs ir mieguistas žmogus’: nom. pl. slaciukai ir miegálei 567₂₅; acc. pl. priesz tįginius arba słacziukus’ 233₁₇; slatyti, iš kurio padarytas daiktavardis słâtiiimas ‘suglebimas’ 10₁₃, 250₄₄, 353₁₆; gen iżg ... słatiiimo ‘iš apsileidimo’ 247₂₆. [142] Vis dėlto kyla klausimas ar žodis, davęs pagrindą lie. slačiūkas ir slatyti atsirasti, buvo savas, ar pasiskolintas iš slavų. Aš nesiruošiu pritarti nė vienai hipotezei. R. ir le. słota neturi reikšmės, kurią turi lie. vediniai. Pirminė sl.-lie. žodžio reikšmė galbūt buvo ‘nešvarumas, niekšybė’, iš kurios moralinėje sferoje atsirado reikšmė ‘suglebimas’. Šiuo metu dėl sl. *slota ir jo atitikmens lie. kalboje nieko tikslaus pasakyti negaliu.

Šaltinis:

Otrębski 1949, 142–143