Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slauga.

Antraštė:

slaugà

Straipsnelis:

S. air. slóg, slúag m. o-kamienas „grupė, armija“ ir „minia, susirinkimas“, nom. sg. slog, sluog glosa „agmen“, gen. ind-sloig [S136], sluaig, dat. slóg, nom. plur. int shlúaig. Britų kalbose jam atliepia v. valų, valų llu „grupė“, v. kornų (Voc.) luu lustri m. „laivų grupė“, glosa „classis“, bret. -lu vietų pavadinimuose; vediniai s. valų telú, englynion Juvencus, v. valų teilu, valų teulu, v. kornų (voc.) teilu glosa „familia“ (= air. teglach), kurie rodo, kad reikia kildinti iš prakeltiško *slougo-: galų genties pavadinimą Catu-slugi „mūšio kariuomenė“ Holder II 1591 reikia skaityti slōgi. Šis žodis turi atitikmenis tik baltų-slavų kalbose: lie. slaugà, s. sl. sluga m. „tarnas“, služǫ „tarnauti“. Vadinasi, pirminė keltų žodžio reikšmė yra „grupė tų, kurie tarnauja vadui“, Ped. I 84, US 230 ir toliau, WP II 716, Pok. 956.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s136–136

Antraštė:

slaugà

Straipsnelis:

SreUT atspindi lytyse lie. slaugà ‘das Dienen’, s. sl. sluga (mobilus) ‘tarnas’ iš *slou̯gʰáh₂, plg. čia priklausantį o-kamieną s. air. slúag m. ‘kariuomenė, pulkas’ (dėl lie. cirkumfl., acc. sg. slaũgą, Pokornio slougo-, -ā gali būti pagerintas į lytį su -gʰ-.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 169

Antraštė:

slaugà

Straipsnelis:

žr. slaugýti

Šaltinis:

Oettinger 2004, 191