Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: slobti, liampa, dirginti, gaidrus.

Rezultatai

Antraštė:: slõbti
Reikšmė:: silpnėti
Straipsnelis:: lā̆b-, lē̆b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebusiai nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655t.) : lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, nustok; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (<(s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’, v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laff ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’; s. sak. lappo ‘kampas, skuduras (Zipfel, Lappen)’ ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. saksų slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f-), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šved. slapp ‘neturtingas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žem. slãbnas, ryt. lie. slãbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti’ (apie sutinimą, skaudulį); iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kalbėti’), plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pasak Būgos, prie lie. láibas, líebas ‘lieknas’): „Diftongas ui kaip ir kitais atvejais pasirinktas dėl niekinamosios reikšmės“, Fraenkel LEW, 330; s. bažn. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 48

Antraštė:: slõbti
Straipsnelis:: Germ. slǣp-a- 'miegoti, schlafen' (go. slepan 'schlafen', s. ang. slāpan 't. p.', s. fryz. slēpa 't. p.', s. v. a. slāfan 't. p.') neturi patikimos etimologijos. Germ. lyčiai artimiausias yra (bendroji reikšmė 'nuslopti, ištižusiam, suglebusiam darytis') pamatu *slāb- (allenfalls *slōb-) čios lie. slobstù, slõbti 'schwach werden', s. sl. slabъ 'silpnas'.
Šaltinis:: Seebold 1970, 434

Antraštė:: slobti
Straipsnelis:: [Aptariama semantinė būdvardžių motyvacija slavų kalbose.] Lie. slobti, plg. la. slābs yra artimi prasl. *slabъ, plg. slovn. slabôten, ukr. slabkyj, taip pat slvn. slab ‘zly’, ukr. slabýj ‘chory’, vok. schlaff ‘słaby, obwisly’, ‘niemrawy, zaspany’, go. slēpan ‘spać’ ir kt. Praslavų būdvardis tikriausiai reiškė ‘nie mogący utrzymać się w postawie wyprostowanej’.
Šaltinis:: Jakubowicz 2003, 406