Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: smelus, birginti, pelestė.

Antraštė:

smelùs

Straipsnelis:

Su baltišku kamienu smel- siejami tik bendraslav. смола ir (su ilguoju laipsniu -ō-) šiaur. slavų smaliti. O slovėnų kalboje esama dar ir mȇl (m.) ‘ąžuolo rūris’, plg. gr. meliē ‘Fraximus’, lie. smelùs ‘пепельно-серый’; […] slovėnų maléti ‘sirgti’ […], zmaléti ‘suliesėti’, zamȃlka ‘sutinę limfmazgiai’ pagal reikšmę atitinka lie. smel̃kti. Ilgąjį balsių kaitos laipsnį turi slovėnų dial. miljȃva ‘жар’, plg. lie. smelė́ti ‘тлеть’. Pailgėjusį kamieną smelk- atitinka slov. mlȇčje ‘šlakas’; (-ō- laipsnis) slov. mláčen ‘тепловатый, вялый’, s.-kr. ir bulg. млак; (redukcinis laipsnis) slov. zamólkel ‘члухой, смутный’ atitinka lie. smil̃kti ‘куриться, тлеть, дымиться’, o slov. mólkel ‘хруплый’ ir. s.-kr. промући ‘охрипнуть’ taip pat (kitą) lie. smil̃kti ‘отвердеть, кальнуть, испытать доль’.

Šaltinis:

Безлай 1977, 19

Antraštė:

smelùs

Straipsnelis:

žr. smelelis

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s140

Antraštė:

smėlùs

Reikšmė:

„pilkšvas, rusvas“

Straipsnelis:

Gr. meliā (μελία, Theoph. HP. 3. 11. 3) „mažasis uosis“. Tai buvo stiprus medis, iš kurio, pagal Hesiodą, buvo daromi herojų biustai (ἐκμελιᾶν). Iš jo buvo daromos medinės ietys, ir būdvardis εὐμμηλίηςreiškia „turintis gerą ietį“. Dviguba šio vedinio m rodo, kad meliē yra vietoj smeliē, kurį mes gretiname su lie. smėlùs „pilkšvas, rusvas“, air. smal „dulkės“. Šis uosis gi buvo pavadintas „pilkas medis“ dėl savo žievės. (Lo. fraxinus giminiškas su vok. Birke „beržas“ anksčiau reiškė „balzganumas“). Šiandien botanikoje melia vartojama vietoj meliā Azedarach „Indijos alyva“ dažnai auginama Provanse. Europos uosis, augantis Makedonijoje, vadinasi βουμέλιος(žr. būmelios).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 175