Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sóstas
Straipsnelis:
Toch. A yṣaṃ ‘griovys, tvirtovės apkasas’ su: loc. sg. ir pl. yṣanaṃ ir yṣaṃsaṃ. Šis daiktavardis skaidosi į intensyvinį priešdėlį y- ir -ṣaṃ, kuris kilo iš ide. *sēd-no- < *sed- ‘sėdėti’, lo. sedēre, gr. ἕζομαι, (*sēd-), lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti bei taip pat toch. AB ṣäm- ‘sėdėti, rastis’, A ṣe-, B ṣai-, ṣey- ‘būti’, A se-, B sai-n- ‘remtis, turėti savo atramos tašką’ ir t. t. A (y)ṣaṃ < ide. *sēd-no-; *-no- greta *-to- lie. sóstas, pr. sosto ‘suolas’ < ide. *sōd-to-. Dėl reikšmės ‘griovys, tranšėja’ (= toch. B tsreme, s. i. parikhā vertimas), plg. toch. A ṣät ‘link apačios’ < ide. *sed-; B sorromp ‘žemyn’, kur sorr- < ide. *sōd-r- iš to paties *sed- ‘sėdėti’, kimrų sawdd ‘gilumas, gylis, nuslūgimas’. Aš manau aišku, kad sąvokas ‘žemyn, link apačios, gylis ir t. t.’: ‘griovys, tvirtovės apkasas’ papildo kimrų sawdd ‘gilumas, gylis, nuslūgimas’.
Šaltinis:
Windekens 1976, I, 608
Antraštė:
sóstas
Straipsnelis:
Toch. B sār(r)i ‘patarimas, susirinkimas’ su ‘pliuratyviniu’ sarrīwenta ‘einzelne Aufgaben’ (plg. taip pat Krause, NAWG 1954, 6). Šis daiktavardis remiasi ide. *sōd-r- < *sed- ‘sėdėti’ ir t. t. ir susijęs su lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti bei taip pat su toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- ‘būti’, A se-, B sai-n- ‘atsiremti, turėti savo atramos tašką’. Dėl vokalizmo *ō, plg. lie. sóstas, pr. sosto ‘suolas’; dėl *-r- žr. gr. ἕδρα ‘sostas’. Žodžio galo -i yra, be abejo, toks pat kaip ir B leki ‘guolis’, B telki ‘šventenybė’ ir t. t. (plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau). Dėl reikšmės sunkumų nėra: aišku, kad reikia kildinti iš reikšmės ‘sesija’. Be to, analogišką semantinę raidą randame av. hastra- ‘Versammlung’, s. i. sattrá- ‘ritualinė sesija’, gr. συνέδριον ‘council, meeting’ ir t. t. Dėl šio aiškinimo dabar žr. Van Windekens, Etimologija 1972 (1974) 146 ir toliau. Taip pat plg. B sorromp ‘žemai’.
Šaltinis:
Windekens 1976, I, 418
Antraštė:
sóstas
Straipsnelis:
Toch. B sorromp, adv. ‘žemai, apačioje’. Šis žodis skaidosi į sorr- ir -omp: pastarasis yra ne kas kita kaip B omp (greta om) ‘čia’ = s. i. tatra. Toch. sorr- reikia kildinti iš senesnio *sārr- (B *sārromp > sorromp), kuris kilo iš ide. *sōd-r- iš *sed- ‘sėdėti’; lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti ir taip pat toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- ‘būti’, A se-, B sai-n- ‘atsiremti, turėti atramos tašką’, B *sarr- turi ir B sār(r)i ‘taryba, susirinkimas’ < ‘sesija’ < ide. *sōd-r-, kurio išplėtimas *-r- taip pat figūruoja ir gr. ἕδρα ‘sostas’. Dėl *sōd-, plg. lie. sóstas, pr. sosto ‘suolas’. Reikšmė ‘žemai, apačioje’ (tiksliau ‘čia apačioje’, ‘čia’ išreikštas -omp) primena giminiškų žodžių reikšmę: A ṣät adv. ‘link apačios’ < ide. *sed(o)-, A yṣaṃ ‘tvirtovės griovys, tranšėja’ su -ṣaṃ < ide. *sēd-nō- ir kimrų sawdd ‘gylis, sumažėjimas’, kur turime evoliuciją ‘sėstis, judėti link apačios’ > ‘link apačios, apačioje ir t. t.’
Šaltinis:
Windekens 1976, I, 435
Antraštė:
sóstas
Straipsnelis:
Toch. B sār(r)i ‘taryba, susirinkimas’ kildinamas iš ide. *sōd-r- < *sed- ‘sėdėti’ (žinoma daug šaknies *sed- vedinių su išplėstuku -r-, plg. ἕδρα ‘vieta, sėdynė’, s. isl. setr ‘sėdėjimas’) Reikšmė ‘taryba, susirinkimas’, matyt, yra atsiradusi iš reikšmės ‘posėdis’, plg. panašų semantikos pokytį av. hastra- ‘susirinkimas’ ir s. i. sattrá ‘(ritualinis) posėdis’, kurie siejasi su ide. *sed- ‘sėdėti’. Toch. B sār(r)i šaknies ā turi būti kilęs iš ide. *ō (plg. lie. sóstas < ide. *sōd-to-), toch. AB çā- ‘gyventi’ < ide. *gʷi̯ō- – gr. jon. ζώω ‘gyventi’ [146]. Ide. *d toch. kalboje prieš r išnyko, plg. toch. A swār, B swāre ‘saldus’ < ide. *su̯ā̆d-ro-s (plg. av. xvandra ‘malonus’). Jei toch. B formos sārri geminata -rr- atsirado ne dėl asimiliacijos (*dr- > -rr-; vėliau virto sāri), tada -rr- yra antrinis sudvejinimas (plg. antrinį priebalsį t sudvejinimą toch. B formoje atkartle, žr.: „Orbis“ XV Nr. 2 1966 137).
Šaltinis:
Виндекенс 1972 (1974), 146–147

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas