Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sotis, maušas, gurnas, risčius, vapėti, dranga, stypa, žekė, pamienis, brokas, mgulas, mūsai, jaurynas, kviekti, kimus, kairus, džekė, grošiai, nuosaikus, bliktelėti, veizlus, lopšys, bruzduklis, alvas, balbatas, ierbė, dieveris, duktera, ėdrinėti, sostas, svirsnys, perti, žvalus.

Antraštė:

sótis

Straipsnelis:

Het. hasek-, has(s)ik- (visada su -za) ‘pasotinti, patenkinti, būti maitinamam, būti permerktam, prisodrintam, pakvipusiam, panardintam, sudrėkusiam’ [230] šaknis yra *H₁es-A₂-, gr. ἅδος ‘sotumas’ remiasi silpnuoju laipsniu *H₁sḀ₂- + dantinis išplėstukas, ἄση ‘persivalgymas’ (< *H₁sḀ₂-t-yeA₂), s. i. asawá ‘nepasotinamas, godus’ < *n̥-H₁sA₂-n-w-, taipogi lo. sat(is) ‘pakanka, gana’, go. saþs ‘pasotintas, patenkintas’ (*sā- yra go. sōþ, lie. sótis ‘sotumas’, s. air. sāith ‘t.p.’).

Šaltinis:

Puhvel HED III, 230–231

Antraštė:

sótis

Straipsnelis:

S. air. sáith f. -ā- kamienas ‘sotumas; pakankamumas’. Neturi paliudytų atitikmenų britų kalbose. Galėjo kilti iš pamatinio *sā-tā-, reikškiančio ‘sotumas’. Pilnas šaknies laipsnis yra go. dat. sōþa ‘id.’ [S15], go-soþjan ‘pasotinti’, lie. sótis ir t. t. ir redukuotas laipsnis lo. satis ‘gana’ (galbūt prieveiksminė kilmė), satur ‘pasotintas’, go. saþs, s. v. a. sat, s. ang. sæd ‘id.’, gr. ἄ-ατος ‘nepasotinamas’, s. i. a-si-n-váḥ ‘id.’. Taip pat žr. sás ir veiksmažodinį kamieną sás-. Ped. I 71, Ernout-Meillet s. v. satis, Pok. 876.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s15–16

Antraštė:

sótis

Straipsnelis:

*seh2i̯- ‘sotinti’ (Pokorny IEW 876 sā, sə- ‘sotus, sotinti’; sā-ti-s ‘sotumas’) rodo šakninį i̯ toch. B soy- ‘pasisotinti’, 3. Pl. Praes. soyeṃ, 3. Pl. Praet. soyāre, iš kur toch. A nazalinis darinys 3. Pl. Prs. siṃseñc ‘jie sotina’, 3 Sg. Med. sinäṣtar ‘tampa sotus’ […], t. y. ide. -n- Praes. *si-ná-h2-ti su šakn. aor. konj. *sáh2i̯-e-t(i). Ved. á-sinvan ‘nepasotinamumas’ turi kaip prielaidą ne ide. *sə-né-mi (taip Pokorny), bet panašų perdirbinį kaip *sanā́ti → sanoti iš *sinā́ti. Šakn. aor. pilnojo laipsnio formomis kaip 3 Sg. *sáh2-t (iš *séh2i̯-t) remiasi gr. formos kaip Aor. Inf. ἆσαι, ἄμεναι (ā eoliškas, plg. Chantraine 1958, 21) su konj. ἕωμεν iš pragr. *hāj-o-men; čionai priklauso antrinis nykstamojo b. kaitos l. j- Praes. ἄεται ‘sotinasi’ (Heziodas). VN reguliariai *séh2i̯-ti-s > sáh2-tiu-s su Gen. *sh2i̯-téi̯-s > *sə-téi̯-s lytyse s. air. sáith ‘sotumas’, lie. sótis ‘Sättigung’, lo. satis ‘užtenka’; taip pat PPP *sh2i̯-tó-s > *sə2-tó-s lytyse go. saþs, s. saks. sad ‘sotus’, gr. ἄ-ατος ‘nepasotinamas’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 59

Antraštė:

sótis

Reikšmė:

sotumas

Straipsnelis:

Be abejonės, ide. kalbose -i-kamienai galėjo prisitaikyti prie tos pačios priešbalsinės sudėtinės dalies kaip ir priklausančiuose tematiniuose kamienuose. Tokį ryšį tikrai nurodė -ti-kamienai, kai greta buvo būdvardiškai vartojamas -to-dalyvis. Abu kamienai su dantiniais priebalsiais dažnai turėjo nykstamojo laipsnio šaknį, tačiau gali pasitaikyti ir ilgasis laipsnis. […] Tokie [109] pavyzdžiai yra žinomi […]⁷ [⁷ Szemerényi, KZ 93; 1979, 103–125, teigė, kad gotų kalboje greta neabejotinai paliudyto germ. *sada- (saþs ‘sotus’) esą buvęs -ti- abstraktas *sadi- ‘sotumas’: ide. *sə-tó- > germ. *sa-da- stovįs greta -ti- abstrakto *sə-tí- > germ. *sadi-; deskriptyviai galime kalbėti apie -i-abstraktą, išvestą iš tematinio būdvarždio. Su ilgojo laipsnio šaknimi tą patį ryšį kartoja lie. sótas ‘sotus’: sótis ‘sotumas’ (ide. šaknis *sā-/sə-).] […].

Šaltinis:

Bammesberger 1989, 108–109

Antraštė:

sótis

Reikšmė:

Sattheit, Sättigung

Straipsnelis:

Go. soþ ‘Sättigung’ < *sōþa- (?) yra paliudytas tik gotų kalboje. Tai veikiausiai yra pirminis darinys su ide. *-to- iš *seh₂(i)- ‘satt werden’, plg. būdv. go. saþs ‘satt’ < *sh₂-tó-. Kitose kalbose artimiausia yra lie. sótis, s. air. sáith ‘Sattheit, Sättigung’ (< ide. *seh₂-ti-), plg. lo. satis ‘genug’ (< ide. *sh₂-ti-) ir būdv. lie. sotùs, la. sats ‘satt, sättigend’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 458