Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spakas.

Antraštė:

spãkas

Straipsnelis:

R. Thibau tyrinėja graikų etimologijas su ξ ir ψ. Vietoje iki šiol įprastų aiškinimų – ξ < *ks, ψ < ps, jis stengiasi įrodyti senesnę metatezę: ξ < *sk, ψ < *sp. Šitaip aiškinami kai kurie pavyzdžiai: ὀξύνη ‘bukas’ < *osk- : alb. ah, armėnų hac̣i, s. v. a. asc, ψύττει (· πτύει Hes.) < *spu- : lo. spuere, s. ang., s. saksų, s. v. a. spīwan, ψακάς ‘lietaus lašas’ : lie. spãkas [plg. dar Pokorny IEW 980].

Šaltinis:

Schmid 1969, 176

Antraštė:

spãkas

Reikšmė:

‘lašas’

Straipsnelis:

Gr. φακάς, -άδος f. jonėnų ir helenistinė φεκάς, -άδος […] ‘duonos trupinys; grūdas’, pl. ‘lašai’. Jonėnų ir helenistinė forma φεκάς yra disimiliacijos rezultatas (žr. Schwyzer, Gr. Gr. I 258). Kamienų -άδ- ir -αλ- koegzistencija turi paraleles žodžiuose ἰκμ-άδ-/ἰκμ-αλ-έος, ῥωγ-άδ-/ῥωγ-αλ-έος, χῑρ-άδ-/χῑρ-αλ-έος ir t. t. (heteroklizė *-n̥-d-/*-l̥-). Ψακάς galbūt susijęs su φῆν, bet reikėtų paaiškinti -κ-: Schwyzer, Gr. Gr. I, analizuoja φ-ακ-αδ- su „infiksu“ -ακ- ir, remdamasis kitais, gretina su lie. spãkas ‘lašas’ (Pokorny 980; Fraenkel LEW s. u. spógti); Chantraine, Formation, 352, analizuoja φα-κ-, su antriniu -κ- (kilusiu iš εἰκάς ir t. t.?). Tai taip pat nėra tikra. Jei ryšys su φῆν yra galimas, detali analizė, vadinasi, yra labai netikra, – su neįprasta kaita η/ᾰ.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1284