Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sparnas
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką sparnas, išsirutuliojo iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘skristi’, ‘plunksnos’, ‘mentė’, ‘petys’ ir t. t. Daugelio ide. kalbų sparno pavadinimas kilo iš ide. *pet, matomos gr. πέτομαι, s. i. pat- ‘skristi’ (gr. πτέρυξ, s. air. ette, s. isl. fjǫðr, s. i. pathra- ir t. t.). Lie. sparnas, la. spārns, s. i. parṇa-, av. parəna ‘sparnas, plunksna’ giminiški s. sl. pero, visi jie < ide. *per- (ultimately *pter- and belonging with preceding?).
Šaltinis:
Buck 1949, 245
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *:] 10.37. alt. *pʿā́(ʌ) arba *pʿar(ʌ) ‘sklandyti’ (evenk. hār-, haril-) ~ drav. *pā̱- ‘skraidyti, šokinėti, bėgioti’ (maljalam. pā̱u- ‘skaraidyti’, kanad. pā̱̄- ‘šokinėti, bėgioti, skraidyti’) ~ ide. *(s)per- ‘skraidyti’ [402] (av. parəna- ‘sparnas’, r. bžn. perǫ ‘skrendu’, lie. spar̃nas, Pok. 816–817; 991) ~ kartv. *per-/pr- ‘skraidyti’ (svan. p̣er- / gruzinų prin-, pren-, mergel. purin-) ~ semitų-chamitų *pr- ‘skraidyti, bėgioti, šokinėti’ (aramėj. prḥ ‘skristi’, s. egipt. pʾ̹ ‘skristi, pabėgti’, angas. pīr ‘išskleisti sparnus’).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968), 402–403
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Įdomu pastebėti, kad žodžių ‘sparnas’ ir ‘ragas’ formos su -no- yra 2 tipų. Kiekviename iš jų yra ir mechaniškai tematizuotų formų, ir formų, kuriose tematinis balsis turi funkciją, t. y. žymi -n+o darinį (formation) kaip egzocentrinį -n- kamieno vedinį. Su *k̑r̥no- ‘ragas’ (lo. cornum ir kt.) gali būti palygintas *petno- ‘sparnas’ (lo. penna) ir *porno- ‘sparnas, plunksna’ (s. i. parṇá, av. parəna-, lie. (s)par̃nas, s. v. a. jarn, s. ang. jearn ‘papartis’). Kita vertus, *k̑r̥n-o ‘rag-uotas’ (gr. κάρνος, la. sirna, ru. sĭrna) atitinka kelt. pet-n-o ‘sparn-uotas’, ‘paukštis’ (s. air. én, kimr. edn) ir s. i. pet-en(g)-o ‘t. p.’ (RV + pataṁgá-).
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 13
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
*Sparnas lytyje lie. spar̃nas (4) ‘Flügel’ : spi̇̀rti ‘mit dem Fuß stoßen, auschlagen’, plg. *spérə-mn̥ lytyje av. sparman- ‘smūgis, žingsnis’ (su spar- ‘žengti’ figura etymologica), prie laringalo be spi̇̀rti s. i. shuráti, la. sper̂t etc. (Pokorny IEW 992 t.).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 182
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Rekonstruojant s. sl. perǫ prěti paradigmą, nėra reikalo atsižvelgti į žodžių s. i. parṇám ‘sparnas, plunksna, lapas’ ir – jei tik čia priklauso – lie. spar̃nas, la. spàrns⁵⁵ [⁵⁵ esantys su s-mobiliuoju (plg. Et. Wörtb. der slav. Spr., Wien, 1886; Meillet, Études, Bd. 2, 1905, 238; Petersson, KZ 47, 1916, 272; Trautmann 208…), bet veikiau su s iš proide. baltų paveldėtoje šaknyje *spʰ₁- ‘sekti pėdomis’ (šitaip teigia ir Fraenkelis 861, remdamasis Persson’u 644, tačiau, kaip ir Grassmann, Wrtb. zum Rig-Veda, 1964, 790, mini šaknų *(s)per- ir spʰ₁- susivienijimą. Plg. Pokorny 850)] nurodomą aniṭšaknį proide. *(s)per- ‘skristi’ su šaknies variantu *(s)per-h-.
Šaltinis:
Koch 1984, 144
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Neseniai K. Liukkonenas (1999, 103) pasiūlė patikimos etimologijos neturintį Pabaltijo finų perna ‘blužnis’ sieti su lie. spar̃nas ‘paukščių, vabzdžių skrendamasis organas; žuvies pelekas’. Hipotezės autorius mano šį žodį esant paskolintą iš baltų kalbų. Vienas tokio siejimo argumentų galėtų būti kūno dalių panašumas – remiamasi medicinos studentų tvirtinimu, kad blužnis yra panaši į sparną. Liukkonenas atstato prabl. *spernā / * spernă pagal lie. dial. sparnà ‘sparnas’; žodžio pradžios s- aiškinamas kaip antrinis. Galima pritarti hipotezės autoriaus minčiai, kad Pabaltijo finų perna nėra paveldėtas žodis, o jo šaknies balsis neetimologinis, t. y. šis skolinys gali reflektuoti keletą pakitimų, tačiau, kitaip negu Liukkonenas, spėju, kad aptariamasis finų žodis yra pasiskolintas ne iš baltų, bet iš slavų kalbų, o šaknies /e/ kildintinas iš /o/. Galimi du šios leksemos aiškinimo būdai: 1) iš s. sl. borna ‘vaga’ < *bornā ‘tai, kas išvogta, raukšlėta’ (plg. tos pačios šaknies r. бора / борина ‘klostė, raukšlė’, žr. Даль I 114), t. y. finų perna ‘blužnis’ ← (?) * ‘išvogtas (kraujagyslių) organas’. Dėl C (skardusis) > C (duslusis) ir /o/ > /e/, plg. skolinį suomių merta ‘spąstai žuvims’ < sl. morda ‘t. p.’, dar plg. karelų merda (plačiau žr. Матвеев 1959, 15, 99); 2) iš sl. *porna (< prasl. *pъrna ‘lūpa’) → slovk. perna (su /o/ > /e/) ‘lūpa’ (Machek 1957, 362t.). Pastaroji etimologija daug paprastesnė ir patikimesnė – tiesioginio denotato ‘kūno organas’ refleksas. Taigi Pabaltijo finų perna ‘blužnis’ ir lie. spar̃nas ‘skrendamasis organas’ yra visiškai skirtingos kilmės žodžiai.
Šaltinis:
Kregždys 2002a, 34
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
La. spā̀rns (visuotinai paplitęs), lie. spar̃nas / la. spārna (Mancelio ‘Lettus’) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Atitikmenys kitose ide. kalbose be pradinio s- (s. i. parṅā́ n. ‘sparnas; plunksna’, av. parɘna- n. ‘plunksna; sparnas’, s. v. a. far(a)n ‘papartis’; plg. r. перо) suponuoja bl. *sparna n. (Fraenkel 861; Vasmer III 243), kurio reliktas galėtų būti la. spārna (jeigu tai ne klaida).
Šaltinis:
Stundžia 1994, 17
Antraštė:
sparna
Straipsnelis:
Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. perna ‘Milz’ ~ bl. sparna – semantiškai neįmanomas lyginimas. Be to, nesutampa ir vokalizmas, nors ir visuotinai priimta manyti, kad kai kuriais atvejais dėl baltų ir slavų tarmių įvairavimo, kai e kartais pasirodo kaip bl. a, sl. o, tokios etimologijos kaip Baltijos finų meri < bl. *marē (lie. mãrė) yra leidžiamos […].
Šaltinis:
Nilsson 2001, 185
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito na kamieno oksitonai.] S. i. parṇá-. Probleminė žodžio pradžia (plg. gr. πτερόν, lie. spar̃nas ir kt.) daro ide. formos rekonstrukciją neaiškią (*tp-?). Lietuvių kalba rodo oksitonezę (4 kirčiuotė Daukšos tekstuose; Illič-Svityč).
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 88

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas