Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sparnas
.
Rezultatai
Antraštė:
sparnas
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką
sparnas
, išsirutuliojo iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘skristi’, ‘plunksnos’, ‘mentė’, ‘petys’ ir t. t. Daugelio ide. kalbų sparno pavadinimas kilo iš ide. *
pet
, matomos gr.
πέτομαι
, s. i.
pat-
‘skristi’ (gr.
πτέρυξ
, s. air.
ette
, s. isl.
fjǫðr
, s. i.
pathra-
ir t. t.). Lie.
sparnas
, la.
spārns
, s. i.
parṇa-
, av.
parəna
‘sparnas, plunksna’ giminiški s. sl.
pero
, visi jie < ide. *
per-
(ultimately *
pter-
and belonging with preceding?).
Šaltinis:
Buck 1949
, 245
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *
p̣
:] 10.37. alt. *
pʿā́(ʌ)
arba *
pʿar(ʌ)
‘sklandyti’ (evenk.
hār-
,
haril-
) ~ drav. *
pā̱-
‘skraidyti, šokinėti, bėgioti’ (maljalam.
pā̱u-
‘skaraidyti’, kanad.
pā̱̄-
‘šokinėti, bėgioti, skraidyti’) ~ ide. *
(s)per-
‘skraidyti’ [402] (av.
parəna-
‘sparnas’, r. bžn.
perǫ
‘skrendu’, lie.
spar̃nas
, Pok. 816–817; 991) ~ kartv. *
per-/pr-
‘skraidyti’ (svan.
p̣er-
/ gruzinų
prin-
,
pren-
, mergel.
purin-
) ~ semitų-chamitų *
pr-
‘skraidyti, bėgioti, šokinėti’ (aramėj.
prḥ
‘skristi’, s. egipt.
pʾ̹
‘skristi, pabėgti’, angas.
pīr
‘išskleisti sparnus’).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 402–403
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Įdomu pastebėti, kad žodžių ‘sparnas’ ir ‘ragas’ formos su
-no-
yra 2 tipų. Kiekviename iš jų yra ir mechaniškai tematizuotų formų, ir formų, kuriose tematinis balsis turi funkciją, t. y. žymi
-n+o
darinį (formation) kaip egzocentrinį
-n-
kamieno vedinį. Su *
k̑r̥no-
‘ragas’ (lo.
cornum
ir kt.) gali būti palygintas *
petno-
‘sparnas’ (lo.
penna
) ir *
porno-
‘sparnas, plunksna’ (s. i.
parṇá
, av.
parəna-
, lie.
(s)par̃nas
, s. v. a.
jarn
, s. ang.
jearn
‘papartis’). Kita vertus, *
k̑r̥n-o
‘rag-uotas’ (gr. κάρνος, la.
sirna
, ru.
sĭrna
) atitinka kelt.
pet-n-o
‘sparn-uotas’, ‘paukštis’ (s. air.
én
, kimr.
edn
) ir s. i.
pet-en(g)-o
‘t. p.’ (RV + pataṁgá-).
Šaltinis:
Nussbaum 1986
, 13
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
*
Sparnas
lytyje lie.
spar̃nas
(4) ‘Flügel’ :
spi̇̀rti
‘mit dem Fuß stoßen, auschlagen’, plg. *
spérə-mn̥
lytyje av.
sparman-
‘smūgis, žingsnis’ (su
spar-
‘žengti’ figura etymologica), prie laringalo be
spi̇̀rti
s. i.
shuráti
, la.
sper̂t
etc. (Pokorny IEW 992 t.).
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 182
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Rekonstruojant s. sl.
perǫ
prěti
paradigmą, nėra reikalo atsižvelgti į žodžių s. i.
parṇám
‘sparnas, plunksna, lapas’ ir – jei tik čia priklauso – lie.
spar̃nas
, la.
spàrns
⁵⁵ [⁵⁵ esantys su
s-
mobiliuoju (plg. Et. Wörtb. der slav. Spr., Wien, 1886; Meillet, Études, Bd. 2, 1905, 238; Petersson, KZ 47, 1916, 272; Trautmann 208…), bet veikiau su
s
iš proide. baltų paveldėtoje šaknyje *
spʰ₁-
‘sekti pėdomis’ (šitaip teigia ir Fraenkelis 861, remdamasis Persson’u 644, tačiau, kaip ir Grassmann, Wrtb. zum Rig-Veda, 1964, 790, mini šaknų *
(s)per-
ir
spʰ₁-
susivienijimą. Plg. Pokorny 850)] nurodomą aniṭšaknį proide. *
(s)per-
‘skristi’ su šaknies variantu *
(s)per-h-
.
Šaltinis:
Koch 1984
, 144
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
Neseniai K. Liukkonenas (1999, 103) pasiūlė patikimos etimologijos neturintį Pabaltijo finų
perna
‘blužnis’ sieti su lie.
spar̃nas
‘paukščių, vabzdžių skrendamasis organas; žuvies pelekas’. Hipotezės autorius mano šį žodį esant paskolintą iš baltų kalbų. Vienas tokio siejimo argumentų galėtų būti kūno dalių panašumas – remiamasi medicinos studentų tvirtinimu, kad blužnis yra panaši į sparną. Liukkonenas atstato prabl. *
spernā
/ *
spernă
pagal lie. dial.
sparnà
‘sparnas’; žodžio pradžios
s-
aiškinamas kaip antrinis. Galima pritarti hipotezės autoriaus minčiai, kad Pabaltijo finų
perna
nėra paveldėtas žodis, o jo šaknies balsis neetimologinis, t. y. šis skolinys gali reflektuoti keletą pakitimų, tačiau, kitaip negu Liukkonenas, spėju, kad aptariamasis finų žodis yra pasiskolintas ne iš baltų, bet iš slavų kalbų, o šaknies /e/ kildintinas iš /o/. Galimi du šios leksemos aiškinimo būdai: 1) iš s. sl.
borna
‘vaga’ < *
bornā
‘tai, kas išvogta, raukšlėta’ (plg. tos pačios šaknies r.
бора
/
борина
‘klostė, raukšlė’, žr. Даль I 114), t. y. finų
perna
‘blužnis’ ← (?) * ‘išvogtas (kraujagyslių) organas’. Dėl C (skardusis) > C (duslusis) ir /o/ > /e/, plg. skolinį suomių
merta
‘spąstai žuvims’ < sl.
morda
‘t. p.’, dar plg. karelų
merda
(plačiau žr. Матвеев 1959, 15, 99); 2) iš sl. *
porna
(< prasl. *
pъrna
‘lūpa’) → slovk.
perna
(su /o/ > /e/) ‘lūpa’ (Machek 1957, 362t.). Pastaroji etimologija daug paprastesnė ir patikimesnė – tiesioginio denotato ‘kūno organas’ refleksas. Taigi Pabaltijo finų
perna
‘blužnis’ ir lie.
spar̃nas
‘skrendamasis organas’ yra visiškai skirtingos kilmės žodžiai.
Šaltinis:
Kregždys 2002a
, 34
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
La.
spā̀rns
(visuotinai paplitęs), lie.
spar̃nas
/ la.
spārna
(Mancelio ‘Lettus’) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Atitikmenys kitose ide. kalbose be pradinio
s
- (s. i.
parṅā́
n. ‘sparnas; plunksna’, av.
parɘna
- n. ‘plunksna; sparnas’, s. v. a.
far(a)n
‘papartis’; plg. r.
перо
) suponuoja bl. *
sparna
n. (Fraenkel 861; Vasmer III 243), kurio reliktas galėtų būti la.
spārna
(jeigu tai ne klaida).
Šaltinis:
Stundžia 1994
, 17
Antraštė:
sparna
Straipsnelis:
Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
perna
‘Milz’ ~ bl.
sparna
– semantiškai neįmanomas lyginimas. Be to, nesutampa ir vokalizmas, nors ir visuotinai priimta manyti, kad kai kuriais atvejais dėl baltų ir slavų tarmių įvairavimo, kai
e
kartais pasirodo kaip bl.
a
, sl.
o
, tokios etimologijos kaip Baltijos finų
meri
< bl. *
marē
(lie.
mãrė
) yra leidžiamos […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 185
Antraštė:
spar̃nas
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito
na
kamieno oksitonai.] S. i.
parṇá-
. Probleminė žodžio pradžia (plg. gr. πτερόν, lie.
spar̃nas
ir kt.) daro ide. formos rekonstrukciją neaiškią (*
tp-
?). Lietuvių kalba rodo oksitonezę (4 kirčiuotė Daukšos tekstuose; Illič-Svityč).
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 88
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas