Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
spartas
Reikšmė:
‘ryšys’
Straipsnelis:
Toch. B portsai (acc. sg.) ‘diržas (?)’, perl. sg. portsaisa. Be abejonės, reikia atstatyti senąjį nominatyvą *portso, kurio -tso kilo iš *-t-yo- ir t. t. (žr. tos pačios darybos, pvz., B kātso ‘pilvas’, B klautso ‘ausis’ ir t. t.). O šis *portso < *port-yo primena gr. σπεῖρα ‘vyniojimas, sukimas; tinklas, virvė’, σπάρτη ir σπάρτον ‘su plaušais supinta virvė’, s. lie. spartas ‘ryšys’ ir t. t. Vadinasi, toch. B *portso < *port-yo rodo *-t(o)- kamieną, kuri turi gr. σπάρτος ir s. lie. spartas. Toch. *-t(o)- dar buvo išplėstas *-i̯-. Šis reiškinys palyginti dažnas, – ypač B dialekte (plg. Van Windekens, Orbis 16 (1967) 471 ir toliau). Dėl B žodžių su -(y)o- plg. Van Windekens, Orbis 13 (1964) 292 ir toliau. Senasis (toch. B) *port-yo reprezentuoja *pārt-yo (su ā - o > o - o) < ide. *pōrt(o)-. Vadinasi, kalba eina apie formą *(s)per- be (judriojo) s. Senojo nom. sg. *portso vokalizmas analogiškai buvo perkeltas į acc. sg. formą portsai.
Šaltinis:
Windekens 1976, 383
Antraštė:
spartas
Reikšmė:
‘ryšys’
Straipsnelis:
Toch. A sparp, svarp (= swarp) ‘virvė, lynas’ su instr. sg. sparpyo. Kadangi sugretinimas su gr. σπει̑ρα ‘susukimas, spiralė, siūlas, lynas’, σπάρτη, σπάρτον ‘su plaušais suvyta virvė’, s. lie. spartas ‘ryšys’ < ide. *sper- ir t. t. (plg. Pisani, Rend. 76, 2 [1942–1943], 29; Schindler, Spr. 12 (1966) 69) nepaaiškina žodžio gale esančio -p, aš laikausi savo aiškinimo (Orbis 17 (1968) 98) iš ide. * su̯erbh- ‘sukti’, kurį randame kimrų chwerfu ‘Wirbeln, Umdrehen’, s. isl. svarfa ‘drechseln, taumeln’, sverfa ‘befeilen’ ir t. t.: ši perspektyva rodo visišką fonetinį ir morfologinį atitikimą s. isl. svarf ‘Abfall beim Feilen’ < ide. *su̯orbho-m.
Šaltinis:
Windekens 1976, 436
Antraštė:
spartas
Reikšmė:
‘ryšys’
Straipsnelis:
Toch. A spartu ‘plaukų verpetas’. Šis daiktavardis aiškiai yra susijęs su A spārtw- ‘suktis ir t. t.’ < ide. *spert- ir t. t. Jį reikia kildinti iš ide. nom. sg. *sportu̯-o-s, plg. B spertte ‘vedimas, vairavimas’ < ide. *sport(u̯)o-s = s. lie. spartas ‘ryšys’.
Šaltinis:
Windekens 1976, I, 436
Antraštė:
spartas
Straipsnelis:
[¹¹⁴ Van Windekens, Lexique étymologique des dialectes tokhariens (1941) (Iš. 110) ir Pedersen, Tokharisch vom Gesichtspunkt der indoeuropäisches Sprachvergleichung (1941) 163 toch. A sparcw ‘suktis’ siejamas su lie. spartas ‘Band’, kitur paprastai tarktuojamas, betgi kaip -tu- kamieno vedinys, analogiškas lo. statuo.]
Šaltinis:
Solta 1974, 119
Antraštė:
spartas
Reikšmė:
ryšys
Straipsnelis:
Toch. A spārtw-, sparew-, spärt-, B spārtt-, sport(t)-, ṣpyārt-, *ṣpärt(t) ‘suktis, atsidurti, būti (A), suktis, elgtis, atsidurti, būti, būti suderintam su (B), (kauz.) (priversti) sukti’ su formomis: A conj. act. spārtweñc, s. verb. spārtwlune ir swārtwlune, praet. act. spārtwā, praes. med. sparewaträ, part. praes. med. sparewmāṃ, part. praet. pasaspärtu; B conj. act. spārttau, s. verb. spārttalñe, part. praet. act. kauz. ṣpyārta, part. praet. kauz. peṣpirttu, daiktavardinis vedinys spertte ‘vedimas’, adj. priv. eṣpirtatte. Šis veiksmažodis, kurio pirminė reikšmė aiškiai buvo ‘sukti, sukioti’ su ta pačia semantine raida kaip ir s. i. vr̥t- (taip pat žr. lo. versari greta vertere), negali būti atskirtas nuo gr. σπει̑ρα ‘susisukimas, spiralė’, σπάρτη ir σπάρτον ‘su plausais suvyta virvė’, s. lie. spartas ‘ryšys’ < ide. *sper-, *sper-t-, plg. Pedersen, Tocharisch (1941) 163, su išn. 1, bei Van Windekens, Lexique (1941) 115. Aišku, kad toch. veiksmažodis, išsaugojęs pagrindinę ide. *sper- reikšmę, remiasi tuo pačiu vardažodiniu kamienu *-to- ir t. t. kaip ir gr. σπάρτον, σπάρτη ir senovės lietuvių spartas. Šis (toch.) kamienas -t- buvo išplėstas (toch.) vardažodinės kilmės priesaga -w-, kuri būdinga daugeliui toch. veiksmažodžių: A sparew-, be abejo, slepia šios priesagos formą *-eu̯- (taip pat žr. A pañw-pänw- ‘įtempti’). Tuo tarpu kai A dialekte -tw- buvo išsaugota, tai B dialekte ji pavirto į -tt- (asimiliacija). Tačiau žinomose B formose su -tt- šio žodžio galas remiasi antrine -t- reduplikacija: iš tiesų toks kaip A saspärtu = B peṣpirittu atitikimas rodo formas be antrinio pailginimo -w-. Be to, B rašymas -rt- gana dažnai randamas greta -rtt- rodo, kad neišplėstos -w- formos pirmesnės (atmetant Pedersen, Tocharisch (1941) 163, išn. 1, nuomonę, jog -rt- supaprastinta iš -rtt-). B forma ṣpyārta turi antrinę palatalizaciją p > py. Dėl vokalizmo skirtumų: A spārtw-, B spārtt- < ide. *spōr-; B sporto- = A sparewa- yra (B) o - o, (A) a - a < seno *ā - o; A spärt- formoje saspärtu ir B *ṣpärt(t)- formose peṣpirttu, eṣpirtatte reprezentuoja ide. *spr̥-. B spertte < ide. *spor-t(u̯)o-s (nom. sg.) (gr. λόγος tipas [toch. žodis yra m.], plg. Van Windekens, Orbis, 19 (1970) 440 ir toliau), be to, žr. s. lie. spartas. Reikia atmesti lyginimą su gr. σπείρω ‘sėti’ (Meillet, JA 18 [1911] 149 ir taip pat su s. i. spárdhate ‘rungtyniauti, verstis’ (Jacobson, OLZ 1943, 212). Taip pat žr. A spartu ‘plaukų verpetas’.
Šaltinis:
Windekens 1976, I, 438
Antraštė:
spartas
Straipsnelis:
Arm. pʿarem, taip pat pʿarim ‘apsupu’ [Lit.: Walde-Pokorny II 667; Adjarian VI 1174; Scheftelowitz, BB 29 (1905), 36]. Šis žodis susijęs su gr. σπεῖρα ‘vingis, lankstas, vingiuota linija, tinklas, lynas’, σπειράω ‘lenkiu, sūkuriuoju’, σπάρτον ‘sukta ar pinta virvė’ [391] ir su s. lie. spartas ‘Band’. Šaknis *sper- ‘sukti, lenkti’ turi ir aspiruotą formą *spher-, kuri yra pamatuota armėnų pʿarem, o žodžio pradžios s- yra nukritusi. […] Tai armėnų-graikų-baltų sąsaja. Ir gr., ir lie. žodžiai turi ir g- plėtinius, priklausančius *sper-g- šakniai, gr. σπάργω ‘suvynioju, apsupu’, σπάργανον ‘vystyklas’ ir lie. springstù, spriñgti ‘würgen’; plg. taip pat la. sprangât ‘suvarstyti’.
Šaltinis:
Solta 1960, 390–391

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas