Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spjauti, gurenti, daržinė, ūšininkė, karpis, burgti, skersas, kvynas, pagalys, medžionė.

Antraštė:

spiáuti

Straipsnelis:

Germ. speiw-a- 'spjauti, spjaudyti, speien' (go. speiwan 'apspjaudyti, spiauti', s. isl. spýja 't. p.' [450], s. ang. spīwan 't. p.', s. fryz. spīa 't. p.', s. v. a. spīwan 't. p.'), be jokios abejonės remiasi savo fonetika gana įvairuojančia ide. v. šaknimi spei-w- 'spjauti' (mit Hochstufe der zweiten Silbe spjeu-), plg. lo. spuō, -ere 'spjauti' (*sp[j]eu-); iš kelt. kalbų panašiausias išrodo kimr. poer 'seilės', poeri 'spjaudyti', tačiau patikimos etimologijos neturi; lie. spiáuju, -ti 'tėkšti iš burnos seiles, skreplį' (*speu-), s. sl. pliijǫ, pljьvati 'spjaudyti' [*(s)pj-eu-], gr. πτύω 't. p.' (< [s]pj-eu-; -eu- pokytis šiuo atveju yra ypatingas), s. i. (ni-)ṣṭhīvati 'spjauna'; čia ṭh suprastas kaip dėl asimiliacijos p prieš v atsiradęs, ṣ radosi dėl daugybės dūrinių su ni. Be to, analizei galime pasitelkti atskirus Nominalbildungen, reiškiančius 'putos, purslai, Gischt' bei 'seilės', ir besiremiančius *(s)poi- [451], plg. lo. spūma 'puta, purslai (jūros; verdant; iš burnos)', lie. spaĩnė 'putų ruožas ant vandens, putos, Schaum'. Variantai be s-mobile, plg. lo. pumex 'pemza (išakijusi lava)', germ. faima- 'Schaum' slypi s. ang. fām, s. v. a. feim, s. sl. pěna 'putos, seilės', s. i. phéna- 't. p.'.

Šaltinis:

Seebold 1970, 451–452

Antraštė:

spjáuti

Straipsnelis:

Gr. πτῡ́ω„spjaudyti, atmesti“ […]. Morfologiškai praes. πτῡ́ωatliepia aor. su trumpu balsiu πτύσαι, kuris galėtų būti analogiškas ἐρύσαι, ἀρύσαι, iš kur πτύσις„spjaudymas“ bei su neorganiniu πτύσμαn. „spjūvis“ ir t. t. Ekspresyvių žodžių įvairuojančios formos su jų magiška reikšme ir prasme, - spjaudoma, norint įveikti blogą žvilgsnį. Su s žodžio pradžioje turima lo. spuō, germ. k. go. speiwan „spjauti“, s. isl. spȳja ir t. t.; baltų k. lie. spiáu-ju, -ti su *spi- žodžio pradžioje, taip pat s. i. (niḥ-)ṣṭ̄́vati (su t … v disimiliuotas iš p … v); be s žodžio pradžioje, kaip πτῡ́ω: s. sl. pljujǫ, pljĭ, arm. tʿukʿ „spjūvis“ su tʿkʿ-anem „spjauti“. Ar žodžio pradžioje gr. πτῡ́ωremiasi πτ- sugretinimu gr. su arm., ar ji remiasi py- prisimenant s. sl. plują bei lie. spjáu-ju. Šioje didelėje formų įvairovėje yra beprasmiška kartu su Schwyzeru Gr. Gr. 1, 325, ieškoti pirminės šaknies apibrėžimo. Šia reikšme žr. Frisk bei Ernout-Meillet s. u. spuō. Plg. Pokorny 999.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 951

Antraštė:

spjauti

Straipsnelis:

Dauguma žodžių, žyminčių sąv. spjauti, yra pamėgdžiojamosios kilmės ir priklauso giminiškų žodžių, paveldėtų iš ide. prokalbės, grupei. Lie. spjauti, la. spļaut, s. sl. pljĭ, s. i. ṣthiv-, arm. tʿkʿanem, gr. πτῡ́ω, lo. spuere, go. speiwan ir t. t. < ide. *spyēu-, spyū- ir t. t. Daugelis čia išvardytų formų yra išriedėję pagal fonet. dėsnius iš pradinio *spy-, bet kai kurioms formoms turėjo įtakos tam tikros analogijos (but some owe their form to new associations). Be kitų ž., kurie taip pat yra pamėgdž. kilmės, dalis siejama su sąv. gerklė ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 265

Antraštė:

spjáuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. spjáuti, spjáuja, spjóvė, la. spļaũt, spļaũju, spļãvu ‘t. p.’; sl. *pl ̕ьva̋ti, *pljűjǫ AP a ‘t. p.’ (bžn. sl. plьvati, pljujǫ, sr.-kr. pljùvati, pljȕjēm, r. plevát̕, pljujú). Ide. prez. *spti̯éuH-ti / *spti̯uH-énti (LIV, 538): s. i. -ṣṭīvati, gr. πτῡ́ω; lo. spuō, -ere, germ. *spīwan (go. speiwan). Bl.-sl. prez. *spi̯āu-i̯e/o-, inf. *spi̯ū-tei-, aor. *spi̯uu̯-ā-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 208

Antraštė:

spjáuti

Straipsnelis:

S. i. yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Pavyzdžiui, -u- kamienis *sph₁-i-u- ‘spjauti’, suponuojantis *(s)piHu- / *(s)piuH-: gr. πτῡ́ω, lo. spuō / spūtum, go. speiwan, lie. spjáuti, la. spļaũt, s. sl. pļьvati, vns. 1 asm. pljujǫ ir kt. Problemiška, jog jie nutolę nuo s. i. šaknies ṣṭhīv- / ṣṭhyū-. Kümmel (LIV: 584) tai išsprendžia rekonstruodamas jų protoide. šaknį kaip *spti̯eu̯H-. Dar plg. spáinė ‘(bangų) puta’

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 116