Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spledėti, brįsti, gurlas, katynas, parda, kelys, tienė.

Antraštė:

spledėti

Straipsnelis:

Prasl. *pol-men „ugnis, liepsna“, *polpolati „degti, liepsnoti“, *paliti „degti, kūrenti“ (Фасмер III 273, 308) per tarpinę grandį *pepelъ (Фасмер III 234) gretinama su lie. pelenai̇̃, pr. pelanne, la. pelni „pelenai“ (Fraenkel 566–567) ir toliau su lo. pollen, pollis „smulkiai malti miltai“, pulvis „dulkės“, gr. πάλη„dulkės, smulkūs miltai“ (Walde-Hofmann II 231; Trautmann BSW 212) – visos leksemos < ide. *pel- „dulkės, miltai“ (Pokorny 802). Čia dar skiriama, tiesa abejojant, ir alb. pjalmë „dulkių sūkurys, stulpas“ (Trautmann BSW 213). Iš pavyzdžių matome, kad sąvokos, besisiejančios su ugnimi, fiksuojamos tik sl. ir bl. kalbose, kai tuo tarpu kitos paralelės semantiškai neįtikinamos. Anksčiau minėtoms prasl. leksemoms semantiškai artimesni arm. žodžiai, plg. arm. pʿ „blizgesys“, pʿ „ryškiai degti, blizgėti“, pʿłpałim, pʿłpʿłem, połem „blizgėti“ (Ачарян IV 476, 477)< ide. *(s)p(h)el- „blizgėti“, iš kurios kilo s. i. spulinga „kibirkštis“, lie. spul̂guôt „blizgėti“ [!], spul̃gis „ryto žvaigždė“ [99], gr. σπληδός „pelenai, plėnys“, s. lie. splédžu, spledêti „šviesti“ [ê - !], s. air. lēss „šviesa“< *lanssu- < *pləndtu (Pokorny 987). Arm., sl., s. i. leksemos neišplėstos determinatyvais, kai kitose ide. kalbose fiksuojamos šaknys su determinat. *g ir *d.

Šaltinis:

Сараджева 1981 (1983), 99–100