Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spragėti, gyslė, vakar, žegoti, vogonas, ašmenys, boti, skardinti, guirė, ankstain(i)ais, avikiena, bruška, spledėti, brįsti, gurlas, katynas, parda, kelys, tienė.

Antraštė:

spragė́ti

Straipsnelis:

Gr. σφαραγέομαι, imperf. σφαραγεῦντο ‘spragsėti’ […]. Šie žodžiai, ekspresyviai išreškiantys traškėjimus, rodo tą patį galą kaip σμαραγέω, o dūriniuose su -σμάραγος. Šaknį randame s. i. sphurjati, -áyati ‘sprogti, sukelti triukšmą’, baltų kalbose lie. sprag-ù, -ė́ti ir t. t., germ. kalbose s. ang. sprecan, s. v. a. sprehhan ‘kalbėti’. Su skirtinga specializacija s. i. sphū́rjati ‘pasirodyti’, lie. spróg-stu, -ti ir t. t. Pagaliau gr. σπαργάω ir, antra vertus, ἀσφάραγος. Apie visą šių žodžių šeimą žr. Hiersche, Tenues aspiratae 197–200. Šis mokslininkas mano, kad σφαραγέομαι vartojimas reikšme ‘spraksėti’ (Od. 9, 330) su dūriniais, turinčiais komponentus -σφάραγος, kilo iš σμαραγέω, σμάραγος kaitos. Apie visą šią šeimą žr. Beckes, Laryngeals 197.

Šaltinis:

Chantraine DEG 4, 1072

Antraštė:

spragė́ti

Straipsnelis:

Germ. sprek-a- 'kalbėti, sprechen' (s. ang. sprecon 'sakyti, kalbėti' [455], . fryz. spreka 'kalbėti, teigti, tvirtinti, skųstis, guostis', s. saks. sprekan 'kalbėti, šnekėti', s. v. a. sprehhan 't. p.') geriausia lyginti su kimr. ffraeth 'sąmojingas, aštrialiežuvis' (dėl reikšmių santykio žr. s. v. jeh-a), alb. shpreh 'išreikšti (mintis), ausdrücken, išmokyti, lehren, tikėtis, viltis, hoffen' (Pokorny: *spreg-sk-). Pastaruosius žodžius, laikant juos pirmykščiais vaizdingais posakiais (Kraftausdrücke) mėginama suartinti su sper-̑- 'spragsėti, spragėti; barbenti, barkšnoti, prasseln'. Toks siejimas įmanomas, tačiau ne kažin kiek patikimas (plg. aukščiau š. germ. žodžius), plg. lie. spragù, spragė́ti 'gergždžiant, girgžduojant plyšti, trūkti, sprogti, (su)trinksėti, trinktelėti, pokšėti, tratėti, knallen, sprogsėti, šlamėti, knistern', gr. σφαραγέομαι 'prassle', s. i. sphū́rjati 'prasselt, knattert'. Šie toliau gretinami su sper- 'krūptelėti, trukčioti, tvyksėti; gūžčioti, zucken, schnellen', tačiau dėl pernelyg skirtingų reikšmių toks gretinimas yra abejotinas.

Šaltinis:

Seebold 1970, 455–457

Antraštė:

spragė́ti

Straipsnelis:

žr. spragčioti

Šaltinis:

Нецецкая 1984, 45–47

Antraštė:

spragė́ti

Reikšmė:

traškėti, spragsėti plyšinėjant nuo šalčio ar karščio; nuo karščio atitrūkus su garsu lėkti; kaisti, degti nuo saulės; kepti, čirškėti, gruzdėti

Straipsnelis:

Etimologinėje literatūroje r. dial. пряжить, прягу ‘kepti, čirškinti’ siejamas su lie. spragė́ti, sprãga, -ė́jo ‘traškėti, spragsėti plyšinėjant nuo šalčio ar karščio; nuo karščio atitrūkus su garsu lėkti; kaisti, degti nuo saulės; kepti, čirškėti, gruzdėti’ : la. dial. spragstêt, la. sprakstêt (sprakšķêt) ‘traškėti, braškėti, pyškėti’. Tačiau tiesiogiai sieti slavų ir baltų veiksmažodžių negalima dėl inicialės, šaknies centro semantikos ir morfologinės struktūros skirtumų. Greičiausiai lie. spragė́ti kaip ir spirgė́ti, spìrga, -ė́jo ‘čirškėti; nuo karščio džiūti, sausėti’ laikytini tiesioginiais imitatyvais iš garsažodinės šaknies, egzistavusios greta veiksmažodžio lie. sprógti, -sta, -o = la. sprâgt, sprâgstu, sprâgu.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 133