Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spragilas.

Antraštė:

sprãgilas

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.]. Lie. sprãgilas, kùltuvas, la. sprigalis, spriguols: prasl. *cěpъ (pvz., le. cep, r. cep, s.-kr. cȉjep ir t. t.. Pagal Fraenkelį (II 877) baltiški žodžiai -veiksmažodiniai vediniai iš lie. spragė́ti ‘platzen, bersten, knallen, knarren’, o lie. kùltuvas iš kùlti, bet sl. *cěpъ reikia rekonstruoti *(s)koipo- ir gretinti su gr. σκοῖπος ‘Topherscheibe’, σκίπων ‘Stab’, lo. scīpiō ‘t. p.’ ir t. t. (Berneker 125, Vasmer IV 299, Pokorny 922).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 130