Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sprausti.

Rezultatai

Antraštė:: spráusti
Straipsnelis:: Toch. A prutk-, protk-, B prutk-, prautk- ‘būti užvertam, uždarytam, prikimštam, pripildytam, (kauz.) užtverti, užkirsti’ su formomis: A part. praet. prutko, subst. verb. prutkālune, praet. act. protkar; B part. praes. med. prutkemane [392], part. praet. prutkau, praet. act. prautkar; subst. der. A protäk, B prautke ‘užraktas, kalėjimas’. Šis veiksmažodis atitinka lie. spráusti (spráudžiu, spráudžiau), intensyvinis spráudyti ‘(mit Anstrengung, gewaltsam) in einen engen Zwischenraum pressen, drängen, drücken, (ein)klemmer, zwängen’, la. spraûst (-žu, -du) ‘(ein)stecken’, sprûst ‘klemmen, eingeklemmt werden, stecken bleiben’ (dėl šių žodžių plg. Fraenkel 878 ir toliau, 884), kurie, mano nuomone, iki šiol liko izoliuoti, tačiau kuriems šiaip ar taip reikia iškelti ide. *(s)preud- ir t. t.; toch. formos nerodo pradžioje (judriojo) s, o žodžio galo dantinis buvo sustiprintas -k- (plg. toch. nominalinės kilmės labai žinomus veiksmažodžius su -tk-. AB prut(k)-, B praut(k)- preterito kamienui reikia pripažinti ide. *proud-: toch. daiktavardis A protäk, B prautke, žinoma, susisieja su tematiniu tipu, su gr. λόγος ir t. t. (plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 440 ir toliau). Semantiniu pagrindu atmestinas Schneider, IF 58 (1941) 48, aiškinimas ide. *bhreu- ‘zerbrechen, zerschlagen’ šviesoje. Lane, Studies...in Honor (straipsnis pasirodė 1965 m.) 104 (išn. 3), mano, kad reikšmė ‘be full’ yra antrinė ‘and a mere calque of Skt. nirudh-’: s. i. veiksmažodžio įtaka, aišku, galima, tačiau aš manau, kad reikšmė ‘būti užkirstam’ gerai paaiškinama kildinant ją iš sąvokos ‘spausti’, kurią randame giminiškuose lie. ir la. žodžiuose. Taip pat žr. A pruccano ‘puikus, viršutinis’ ir t. t.
Šaltinis:: Windekens 1976 392–393

Antraštė:: spráusti
Straipsnelis:: Machekas (Machek2487) č. pryt ‘(augalo) ūglys’ laiko deverbatyvu [< *prъtět (> *prъtiti), *prъtnǫ, *prъtati, *prutiti ‘dygti, kaltis, įsitempti, judėti, raustis’]. Šiam lizdui gali būti postuluojamas ir s. *prytь (r. прыть ‘greitumas, apsukrumas’, br. прыщь ‘miklumas’). Fasmeris (Фасмер III 390–391) laiko, kad patikimiausias *prytь etimologizavimas būtų gretinimas su lie. spráusti, -džiu, sprū́sti, -stu, -dau ‘išslysti’, la. sprautiês ‘kilti, dygti’, v. v. a. sprieʒen ‘išleisti ūglius’ < ide. *spreud-. Sl. *prytь etimologija bus tikresnė, jei *prytь kildinsime iš lizdo *prъtiti (plg. *prytь ir ide. *spreud- galinių priebalsių skirtumą).
Šaltinis:: Варбот 1971 (1973), 10

Antraštė:: spráusti
Straipsnelis:: [Tam tikros struktūros šaknyse – pvz. lie. briáutis, briáuja, brióvė 'varyti, šalinti, brukti, kišti, sprausti' ir germ. *breutana (v. v. a. briezen 'sprogti, skleistis (apie pumpurus)', s. isl. brióta 'lūžti' [ir kt. pvz.] – bl. dantinį prieb. atitinka germ. -t- (< ide. d):] Toks santykis yra tarp la. sprautiês (spraûjuôs, sprâvuôs 'išdygti, sudygti (apie augalus), kopti, kabarotis' ir v. v. a. spriezen (spriessen). Su pastarosiomis leksemomis galbūt giminiškas išplėstas formantu d lie. spr(i)áusti (spriáudžia, -dė) 'per jėgą, pastangas brukti į kokią nors siaurą, ankštą vietą', la. spraûst (-žu, -du) '(į)kišti, (į)smeigti'.
Šaltinis:: Stang 1970, 212–215

Antraštė:: spráusti
Straipsnelis:: Germ. sprūt-a-, spreut-a- 'dygti; želti; sprogti, lapoti, sprießen' (s. ang. -sprēotan [-ū-] 'sprießen', s. fryz. sprūta 't. p.', s. saks. tik praes. ūt-sprūtan 'hervorsprießen'; s. v. a.: šios kalbos leksemos santykis su aukščiau pateiktais žodžiais nėra aiškus). Bet kuriuo atveju kažin ar tikslinga silpnąjį v. spriuzan: suffulcire, spernere lyginti su vėlesniuoju stipr. v. v. v. a. spriuzen, spruzen, vok. a. sprießen) lygintina su lie. spráudžiu, spráusti 'kišti, brukti, spausti į kampą, nugnybti, suspausti'. Minėti žodžiai siejasi su sunkokai atribojamais šaknies sper- (plg. spur-na-) vediniais, kurie reikšme ir struktūra panašūs, todėl turbūt pamatu laikytina kimr. ffreuo 'hervorspritzen', ffrau 'Fluß, Strom', la. spraûjuôs, spraûtiês 'empordringen, emporkommen'.
Šaltinis:: Seebold 1970, 459–460