Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spulėti, indėvė, rūbai, šėvulis, gungrintis, gleimės, kėbla, boteris, braškėti, kaištuvas, ikrai, grakštas, tolygus, ercekis, ankstain(i)ais, blyškėti, pamiršūlis, aure, dravis (drevis), rėžis, spangė, dunduris, skatyti(s), švilys, lušis, įniršti, ansga, braškė, kar̃šis, šeivarietis, šešnagas, gagara, kamonė, dilgėlė, arškus, sraigė, suodžiai, keršulis, sketelius, dandaras, sraunus, glušas, triušis, rasmė, dėdinis, nuosėda, keršė, reikšti, maklynė, rotstubė, atšlainė, arvas, stėplė, kėkštas, strėplė, kvajė, raišyti, sliželis, pavydas, gurlus, raižyti, aikštis, bespiečnastis, nuodėmė, kimelis, pilkšis, kaškašekštis, gėdingas, gleižus, lezgis, kumstė, alštukas, garėti(s), kamaninė bitė, sapnas, tylėti, spykėrė, panelė, sopagas, gurnus, dengti, trešėti, pìnka, laipus, kukurdvelkis, šėšė, sėdeklė.

Antraštė:

spulė́ti

Reikšmė:

būti labai taupiam, šykščiam, labai taupyti

Straipsnelis:

Veiksmažodį spulė́ti, spùli (spùla) ‘būti labai taupiam, šykščiam, labai taupyti’ gretinant su spulùs ‘šykčiai taupus’ įmanoma kalbėti apie denominatyvinę darybą. Plg. tos pačios šaknies ir semantikos spulénti, spùlinti (-yti), spulióti (LKŽ XIII 550). Visgi atsižvelgus į sinchroninę u kamieno būdvardžių darybą, spulùs greičiausiai laikytinas spulė́ti vediniu. Veiksmažodžio etimologija kol kas neaiški, siūlyta sieti su s. v. a., v. v. a. spulgen ‘pflegen’ (Zupitza 1896, 25; LEW 884).

Šaltinis:

Pakerys 2006, 78