Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sravėti, kleivys, bubinti, mazgoti, gąstus, bušė, mečarkė, burvystė, kėlena, arpavoti, begšu, dvokas, miežiai, purslas, rapužė, prierka, pajemti, jurdyti, veikslus, syrupas, graudenti, notrė, kuziokas, avižinė, ėska, bulis, piesas, pavydėti, dūra, muguliuoti, tvardyti, kalba.

Antraštė:

sravėti

Straipsnelis:

žr. srūti

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 69

Antraštė:

sravė́ti

Straipsnelis:

[Tarp reduplikuotų darinių išskirtini vediniai, sudaryti iš dviejų panašios reikšmės, bet skirtingos kilmės šaknų:] Dėl *i-ga = lie. eigà įtakos atsiranda *stru-ga: le. struga „Bach, Flüsschen“; *stru- siejasi su lie. sravė́ti, srãvi „gelinde fliessen, sickern“, s. i. sravati „fliesst, strömt“.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 24

Antraštė:

sravė́ti

Straipsnelis:

Daugiausiai giminaičių (šakninių veiksmažodžių ir vedinių) turi aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis, kuris kildinamas šaknies ide. *ser- / *sr̥-, dar indoeuropiečių prokalbėje išplėstos dvibalsiu -eu- / -ŏu-. A. Kaukienė (2002: 143), remdamasi dvejopomis rytų baltų pirminėmis leksemomis sravė́ti, srãva / srãvi ir srūti, srū̃va, srùvo rekonstruoja paradigmą bl. *srūti, *srava, *sruvā.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 148

Antraštė:

sravė́ti

Reikšmė:

sunkiantis tekėti, srūti, plūsti; sroventi, bėgti

Straipsnelis:

Veiksmažodis išplėstas dviem (vokaliniu ir konsonantiniu) plėtikliais. Šis išplėstos šaknies veiksmažodis turi bendrašakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: s. i. srávati, gr. ῥέω ‘teku’, la. strāvêt. Šio veiksmažodžio išplėstos šaknies vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: s. v. a. stoum, s. air. srúaim ‘поток’, r. струмень ‘upelis’, s. sl. strouga ‘tėkmė’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 233

Antraštė:

sravė́ti

Straipsnelis:

[Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] Lie. kalba turi paralelę gr. ῥέω ‘fließe’ išsaugotoje sen. lie. dalyvio formoje srawanczio (srav-ant-), kuris yra iš s. lie. *srãva ‘ścieka’, plg. lie. sraviù, sravė́ti ‘ciec’ < *sriavù < *srewō (Smoczyński, Język litewski w perspektywie porównawczej, 2001, 144), ko nėra slavų kalbose (būtų lauktini *srovo̧, *sruti, plg. pėdsakus o-kamieno daiktavardžiuose o-strovъ, strumen).

Šaltinis:

Sowa 2003, 288

Antraštė:

sravė́ti

Straipsnelis:

Balkanų upėvardžio Struma (antikos šaltinių Strymōn) trakiška kilmė visuotinai pripažįstama. Kildinama iš ide. šaknies *sreu̯- ‘tekėti’, plg. s. i. srávati, srava-, srāva-, srutí-, srutá-, sravát-, arm. ar̄ow, gr. ῥέω, ῥόος […], s. air. sruaimm, s. v. a. stroum, s. ang. strēm, s. isl. straumr lie. sravė́ti, sravà, la. strāve, stràume, s. sl. struja, struga, ostrovъ (Miklosich, Georgiev, Walde-Pokorny, Pokorny ir kt.).

Šaltinis:

Šefčík 2009, 323