Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
stáibiai
Reikšmė:
blauzdikauliai
Straipsnelis:
Ide. bazės *steHi- ‘kartis, lazda, skersinis, smaigas’ rodo buvimą tokios Pokorno žodyne [J. Pokorny Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, I, Bern, 1959] rasto formos: i. prie *stē̆ib(h)-, *stē̆ip- ‘kartis, lazda, smaigas; kietas, stangus, nelankstus’ – lie. stáibiai ‘blauzdikauliai’, sti̇́ebas, sti̇̀bis ‘penis’; su p- gr. Στῑ́πων ‘blauzdikauliai’, esantis greta gr. στῑπος = s. ang., v. v. a. isfit ‘stiegti’. [i. prie 1. *(s)teg- ‘(už)dengti, padengti’ – lie. sti̇́egti ‘dengti stogą’ (ne ilgojo balsių kaitos laipsnio, kaip norėtų teigti Pokornas)]. Visų pirma i. grupei dėl semantinių dalykų reikia etimologijų, nes nematyti, kaip cituotos formos yra giminiškos su s. i. stibhi- ‘augalo žiedynas, kuokštas, botanijos term. šluotelė’ ar gr. στιπτός ‘tvirtas, kresnas’. Taigi: stáibiai < *stoHi-bh- ar steAi-bh- (tolesnis *steA₂ ‘stovėti’ vedinys?)…
Šaltinis:
Connolly 1984, 275
Antraštė:
stai̇̃biai
Straipsnelis:
Iki šiol lo. tibia (su ilgu šaknies balsiu tībia), kurio seniausia reikšmė – „koja“ (Ernout-Meillet Dict.³ 1220) turėjo du aiškinimus, kuriuos nurodė Walde-Hofmann (II, 680): jis gretinamas su lie. stai̇̃biai (pl.) „kojos kaulas“, stai̇̃bis (sg.) „stulpas“, s. sl. stьblь, stьblo „stiebas“, etc. (žr. Persson, Beiträge zur idg. Wortf. I 463 ir t.) ir su gr. σίφων„sifonas skysčiui pumpuoti“ etc. (plg., pvz., Sommer, Handb.⁴ 221). Ernout-Meillet (Dict.³ 1220) sako, kad tibia yra „terminus technicus be patikimos etimologijos“. Galbūt šio žodyno autoriai yra teisūs ir tibia kaip terminus technicus gali būti svetimos kilmės. [17] Galima, pvz., klausti, ar tibia nebuvo pasiskolintas iš pelasgų? Tokiu būdu pelasgų t <ide. *d (Le pélasg. 13, 16), tuo tarpu kai pelasgų b <ide. *b (ten pat, 11) arba <ide. *bh gauname ide. prototipą, kuris daryba atitiks lo. dubius išreiškiantis sąvoką „du“. Iš pradžių tibia reiškė dvigubą fleitą, kuri Antikoje buvo gerai žinoma.
Šaltinis:
Windekens 1957, 17–18

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas