Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
staigus
.
Rezultatai
Antraštė:
staigùs
Straipsnelis:
Šakniai *
steigh-
lig šiol buvo pripažįstama tik reikšmė „žygiuoti, kopti“, kuri buvo vartojama tik medžiotojų kalboje. Praslavų *
do-stignǫti
„pasiekti“ pasidaro aiškus traktuojant jį kaip „atsekti, susekti“; čekų žodyje
stíhati
„sekti, persekioti“ dar galima įžvelgti pagrindinę šaknies reikšmę. Įmanoma suvokti ir kaip lie.
staigùs
įgijo dabartinę reikšmę: tai pirmiausia buvo giriamasis epitetas pasižymėjusiam medžiokliniam šuniui. Šios idg. Šaknies vediniai taip pat yra s. isl.
stétt
f. „kojos pėdsakas“ (*
stih-ti
), gr.
στίχος
,
στοῖχος
„eilė, linija“.
Šaltinis:
Knobloch 1974, 126
Antraštė:
staigùs
Straipsnelis:
s. sl.
stignǫ
,
stignǫti
„φθάνειν, ὑποφθάνειν, venire“, le.
do-ścignąć
(taip pat
ścigać
) etc., s. air.
tiagu
„einu“, go.
(us-)steigan
„ἀναβαίνειν“, gr. στείχω„einu“: s. i. (vedų) optatyvas
prastighnuyāt
„tepasikelia“. Baltų kalbų atitikmenys taip pat žinomi: la.
stèidzu
,
stèigt
, resp.
stèigties
„skubėti, paspartinti“,
steĩgât
„eiti, vykti, slankioti, bastytis“. Įdomesni yra lie. kalbos faktai, būtent tie, kuriuos randame Daukšos Postilėje:
stei̇̃gtis
,
stei̇̃gias
„skubėti“ 30₁₁, 97₁₆, 229₅₃; „į ką nors linkti“ 475₄₄; „stengtis“ 509₄₅;
stai̇̃gus
, dabar
staigùs
„uolus, stropus“ 413₃₀; „greitas“ 27₅₃; „ūmus“ 499₉;
stai̇̃giai
„paskubomis“ [144] 16₃₅; 375₃₈; „gyvai, judriai“ 475₄₆; „stropiai“ 472₄₅;
staigùmas
„uolumas, stropumas“ 471₂. Šie Daukšos pavyzdžiai puikiai iliustruoja semantinę lie. žodžių raidą. Matome, kaip v.
stei̇̃gtis
įgavo reikšmę „stengtis“ bei kokias reikšmes prieš tai turėjo „impulsyvas“ šiandien tapęs būdvardžiu
staigùs
[145]
Šaltinis:
Otrębski 1949
, 144–145
Antraštė:
staigùs
Straipsnelis:
Germ.
steig-a-
‘kilti, didėti, steigen’ (go.
steigan
‘steigen’, s. isl.
stíga
‘t. p.’, s. ang.
stīgan
‘t. p.’, s. fryz.
stīga
‘t. p.’, s. v. a.
stīgan
‘t. p.’) [466], be jokios abejonės, yra pamatuota bendraide. veiksmažodžio šaknimi *
steȋh-
‘eiti, gehen’, plg. lo.: svarstytina
ve-stīgāre
‘sekti pėdsakais, žvalgyti, atrasti, pastebėti, atskleisti’,
vestīgium
‘pėdsakas, pėdos, kojos padas’. Šiaip jau šis sugretinimas atmetamas dėl žodžio pabaigos
g
, dėl menkų aiškinimo galimybių, dėl pamatinio balsių kaitos laipsnio [Vollsstufe]. Ernout-Meillet
-īgāre
laiko priesaga. Kadangi
vestīgare
kol kas neturi jokios etimologijos, tuomet reikėtų svarstyti, ar ši lo. lytis negalėtų būti dūrinys (nors tokia prielaida irgi abejotina). Prieš
-st-
galėjęs išnykti bet kuris uždarumos priebalsis; s. av.
ti̇́agu
‘(nu)einu’; čia aptariamos lie. giminiškų žodžių šeimos reikšmės yra ganėtinai pakitusios, todėl jos priskyrimas čia yra tik tikėtinas. Pirmiausia lygintina su lie.
staigùs
‘ūmus, smarkus, status, skardingas’, plg. la. veiksmažodis
stèigt
‘skubėti, eilen’, trans. ‘(pa)greitinti, (pa)skubinti’, refl. ‘paskubėti, pasiskubinti’,
staĩgât
‘eiti, vaikštinėti’; s. sl.
postignǫti
‘hingelagen, pasiekti, surasti, erreichen, treffen’ (plg. s. v. a.
follestigan
‘erreichen’), gr.
στείχω
‘einu, žingsniuoju’, s. i.
stighnoti
‘žengia, kyla, didėja’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 466–467
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas