Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
stamantrùs
Straipsnelis:
Lietuvių kalboje vis labiau įsigali vadinamasis neomobilusis kirčiavimo tipas u kamieno būdvardžių paradigmose, t. y. 4 kirčiuotė, priešpaskutinio skiemens cirkumfleksinė priegaidė ir kirčio šokinėjimas iš priešpaskutinio skiemens į paskutinį. Į šį tipą pereina ankstesni pastovaus kamieno kirčio (t. y. 1, 2 kirčiuočių) ir kilnojamojo iš pirmojo į paskutinį žodžio skiemenį kirčiavimo (3a, 3b kirčiuočių, t. y. senovinio kirčio mobilumo) žodžiai. […] Senesnį pastovųjį kamieno kirtį iki šių dienų išlaikę kai kurie prieveiksmiai: malõniai, patõgiai, padõriai (su metatonija, perimta iš būdvardžių), pavỹdžiai, stamañtriai (: stamantrùs (4)), parañkiai (: parankùs (4)), įdõmiai (: įdomùs (4)), tolýgiai (: tolýgus (3)), tolỹdžiai (: tolydùs (4)).
Šaltinis:
Young 1983, 63–66

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas