Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stapýtis.

Antraštė:

stapýtis

Straipsnelis:

Mažiau neabejotinas šaknies *stoH- ryšys su het. istandai „lėtinti, stoti“ (Oettinger 1979, c. 367 – priesaga aiškinama kitaip), kuris kaip ir atitinkamas germanų veiksmažodis (go. standan) yra vedinys su dentaline priesaga ir nosiniu afiksu, esančiu tarp priesagos ir šaknies. Iš anatoliečių-baltų-slavų paralelių su veiksmažodžių kamienų daryba plg. het. ištapp- „uždaryti, užsklęsti“, kur galima išskirti etimologiškai kauzatyvinę priesagą -p-, kuri yra s. i. sthā-p-ayati, s. lie. stapýtis, lie. žem. stapi̇̀ ‘penem erigere’, s. sl. стѫпити, стѫпати su nosiniu infiksu prieš -p- *st-en-p- >*steNp- darybiniame tipe (plg. Kuiper 1937, p. 194; Specht 1943; Wackernagel 1953, I, p. 410; Čop 1958, p. 91–95; Иванов 1965, p. 84).

Šaltinis:

Иванов 1981, 215