Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
stel̃gti
Straipsnelis:
Remiantis Pedersenu, KZ 39 (1906) 427, arm. stełcanem, 3 sg. aor. estełc ‘kuriu, sukuriu’ siejamas su šaknimi *stel-: gr. στέλλω ‘pastatau, (iš)ruošiu’, vok. stellen, pr. stallit ‘stovėti’, alb. shtiell ‘suvynioju’ ir kt. Ši sąsaja buvo visuotinai priimta (plg. Hofmann Gr. Et. W. 335; Adjarian V 425 t.), tačiau man ji atrodo ne visai patikima. Aiškinimas, jog j kilęs iš s, kurį siūlo Pedersenas, yra nepriimtinas. Veikiau galima būtų sieti su guturaliniu plėtiniu *stelg- (norv.) stjelk ‘stiebas, kotas’, lie. stelgiù, stel̃gti ‘anstarren’, air. tailc ‘tvirtas, sustingęs’ ir kt.
Šaltinis:
Solta 1960, 333 išn. 81

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas