Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stembrys, atboti, pelnas, sulūti, marknotas, garan, šuolis, serdė, pojudrė, sklęsti, įnagis, dribla, gurdulys, brona, bindzinėti, plakšėti, išlaidos, tabaloti, raukas, saklus, bobrus, garmaliuoti, dunguotis, keisti, šuniagaršvė, kakoras, remžtis, norėti, skyda, žemyna, plaukas, alvaras, grabstos, prakurė́jas.

Antraštė:

stembrỹs

Straipsnelis:

S. air. semar, semair f.. ‘dobilas’, gen. seimre. Pokorny 1012 v. air. semmor ‘dobilas’ išveda iš *stemb[h]ro-. Tada būtų ta pati šaknis kaip sab- ‘stiebas, ramstis’ (žr. atskirai) < *stəb[h]ā, šaknis *stabh-, o daryba su nosiniu garsu s. i. stambhati ‘atremti’ ir t. t. Tačiau kaip žodis atsirado iš šaknies, reiškiančios ‘stulpas, ramstis, atrama’? Pok. 1013 pateikia: lie. stem̃bti ‘Stengel ansetzen’, stem̃bras, stembrỹs ‘Stengel (= v. air. semmor). Pagal Wiedemann, BB XXVIII 41, Bugge KZ XIX 455 ir toliau, gretinimas su s. isl. smāri ‘dobilas’, smǣrur (pl.) ‘dobilo šaknys’, norv. trm. smǣre, smǣra ir t. t., iš air. seamar, seamróg, gelų Éc. seamrag ‘dobilas’, atstatant keltų žodžiams *sembrako- iš *semroko-, o germanų žodžiams *smairhon, pragerm. *smarəkon-. Tačiau vėliau Wiedemann pasiūlė atstatyti pragerm. *smæran-, *smǣrjan, smǣrjān (ide. *smēron-, *smērjon-,*smērja-) ir ide. *smer- iš ide. *s(e)mēr-. Tokiu būdu, pagal jį, keltų ir germanų žodžiai esą lengvai sugretinami. Šie aiškinimai susiduria su daugeliu sunkumų, ir jie turi būti atmesti tiek germanų, tiek ir keltų žodžiams.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s83