Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stepinti, balti, gruodingas, liūgas, liegti, pildinti, karda, strautas, santalka, gvildyti, esmu, epušė, putytis, veikti, ėdesys, pavarpis, mastas, dubra, nūdegulis, ličas.

Antraštė:

stẽpinti

Reikšmė:

girti, garbinti

Straipsnelis:

S. le. słopień, gen. słopienia reiškia ‘pėda’ ir ‘laipsnis’. Šis žodis kontaminacijos būdu pasidarytas iš žodžių *stepenь ir *solp-, t. y. iš juos atitinkančių lenkų k. žodžių. Įprasta žodžio *stepenь (plg. s. sl. stepenь ‘graudus’) tąsa yra le. stopień, t. y. dėl žodžio stopa įtakos. Žodžių stepenь ir stopa šaknis yra ir lietuvių kalboje. Tačiau lietuvių kalboje ją randame skirtingos reikšmės žodžiuose: tikroji slavų kalbų žodžių reikšmė buvo ‘eiti horizontalia kryptimi’, -lietuvių kalbos žodžaiai rodo reikšmę ‘kilti vertikalia kryptimi’: pã-stapas ‘stulpas’, Daukšos Postilėje ‘sutvirtinimas, kontraforsas’ 166₃₃, 541₃₃, 547₁₁; stapi̇̀ ‘penem erigere’; stẽpinti Daukšos Postilėje ‘girti, garbinti’ 20₄₀ ‘šlovinti, garbinti’ 77₃₃, 265₂₉, paraidžiui ‘pakelti’; šis veiksmažodis taip pat reiškia ‘tvirtinti, teigti’; nu-stė̃po ‘jis abstulbo’, paraidžiui, ‘jis pavirto stulpu’; plg. le. o-sł́. Šių žodžių giminystę su sl. stepenь ir stopa (: s. sl. stopa ‘vestigium’), be kitų, buvo aptaręs Būga (Kalba ir senovė 1, 286). Priduriu, kad sl. stopa ir stepenь yra susiję su veiksmažodžiais: le. stąpić, stąpać, s. sl. stąpiti ir stapąti ‘incidere’.

Šaltinis:

Otrębski 1949, 141