Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sterti, įpašyti, česnakinė, garbus, šiuplius, parpeliai, šermuo, krija, miksius, kelinios.

Antraštė:

stérti

Straipsnelis:

Germ. sterb-a- ‘pastirusiam, sustingusiam darytis, mirti’ (s. ang. steorfan ‘mirti’, s. fryz. sterva ‘t. p.’, s. ang. sterban ‘t. p.’, s. v. a. sterban ‘t. p.’) [472] būdama tokio fonetinio pavidalo turi tik abejotinas etimologijas. Svarstytina: keltų - v. air. ussarb ‘mirtis’, plg. kimrų serfyll ‘silpnas, nepastovus, permainingas’; taigi galime postuluoti prolytę *uks-sterbhā (Pokorny); sl. stérbnut (rusų) ‘kietėti, sutvirtėti, sustingti, mirti, nykti’, stérba ‘stipena, maita’; gr. στέρφος ‘oda, kailis’. Greta pastarųjų yra užfiksuoti ir geriau paliudyti variantai be s-mobile ir žodžio pabaigos p, plg. lo. torpeo, -ēre ‘stangriam, standžiam būti, priblokštam, pritrenktam palikti’, lie. tirpstù, tir̃pti ‘sustingti, sustirti’, r. terpnutь ‘nustėrti (iš baimės)’, plg. gr. στέρφος ‘oda, kailis’ (= ‘das Starre’, plg. στέριφοι ‘tvirtas, stangrus’). Minėtos leksemos pamatuotos šaknimi ster- ‘starr, stief’, kuri (greta daugelio nepatikimų) slypi germ. (go. and-staúrran ‘įsmeigti akis’, s. v. a. staren ‘žiūrėti įdūrus akis, spoksoti’), lie. sterù, stérti ‘burną pražiodyti, išsižioti, sustirusiam, sustingusiam būti’, styrù, sti̇̀rti ‘sustingti, darytis nelanksčiam, sukietėjusiam’, gr. στερεός ‘fest, solidus, starr’. Plg. sterk-a.

Šaltinis:

Seebold 1970, 472–473