Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: strėgti, židinys, tuskėti, urkioti, bryzėlė, kiaukt, grumblas, gaivus, nirsti, kvieslys, murmulys, klėtis, tetraitė, ėrištis.

Antraštė:

strė́gti

Straipsnelis:

Lie. strė́gti, vok. sterben ‘mirti’ (= *‘stingti, apmirti’), vok. strotz ‘sustingęs’, strutt ‘t. p.’, s. ang. strūtian ‘stovėti sustingusiam’ priklauso ide. *(s)ter- ‘būti sustingusiam’ giminiškų žodžių grupei. Gal tai pačiai grupei priklauso ir [267] vak. sl. *drǫtvъ ‘nejautrus, bejausmis, abejingas’: le. drętwy ‘t. p.’, bei šiaurės sl. *trǫtvъ ‘bevalis, tinginys’: s.-kr. trm. trȕtav ‘t. p.’ [266]. Sl. žodžiai izoliuoti, nėra aiškios etimologijos. Pirminiai yra žodžiai, prasidedantys t-. [267].

Šaltinis:

SłPr IV, 266–267

Antraštė:

strė́gti

Straipsnelis:

[Žodžių pradžios sl. t(r) > d(r) aiškinama fonetine tendencija, besireiškiančia obstruentų sudarančių žodžio pradžios priebalsių grupes su sklandžiaisiais, suskardėjimu:] Slavskis (SEJP I 165) le. dręt-wy ‘sustingęs, netekęs sąmonės, bejėgis’ skaido į *trǫt-vъ, įžvelgdamas čia ide. *(s)ter-, slypinčią, anot Slavskio, dar ir lie. strė́gti ‘nutirpti (apie ranką), sustingti, nustėrti’, vok. sterben ‘mirti’, lo. torpēre ‘sustingti, nustėrti’. Man rodos reikia skirti galūnę -tvъ [analogiškai su *mьr-tvъ ‘miręs’ (etimologiškai: *mьr-t-vъ, plg. s. lo. mortuos: s. i. mr̥-táḥ)] bei šaknį *trǫ- < *trūn-, analogišką lie. trūn-ė́ti ‘pūti, irti’, trun-ė́ti ‘silpti, jėgų netekti, veltėdžiauti’. ⁷⁵ [⁷⁵ Lie. trūn- bei sl. *trǫ(tvъ) slypi esamojo laiko kamienas + priesaga -no-: *trū-nō, inf. *trū-tei ‘naikinti, suirti, susinešioti’. Bl.-sl. infinit. *trū-tei paliudija s. sl. tryti (tryjǫ) ‘trinti’, zatryti ‘destruere’, le. roz-trwonić ‘zu̇yć, zmarnować’, gr. τρύω ‘wyciéczyć, wyczerpać’ (ir kt. pvz.).

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 25

Antraštė:

strė́gti

Straipsnelis:

istark- ‘sirgti’ [‘ail, besick’] tik n. het., istar(ak)kiya- pirmąkart pasirodo v. het ir galėtų būti denominatyvas iš adj. *istarkka- ‘sergąs, sutrenktas’ [‘ill, constricted’] (plg. *ster-g- pvz. lo. stringere ‘sutrenkti stipriai’) [‘draw tight’], gr. στραγγάλη ‘virvė, kilpa’ [‘cord, noose’], lie. strė́gti ‘kietėti, šalti’ [‘stiffen, pure’]. Dėl šaknies etimologijos žr. Puhvel, HED 2 477 su lit.

Šaltinis:

Kimball 1992, 81 išn. 20

Antraštė:

strėgti

Reikšmė:

frieren

Straipsnelis:

Lo. frīgus ‘Kälte’ (< *sriHgos-), frīgeō ‘kalt sein, frieren, erstarrt sein’, gr. ῥῖγος ‘Frost, Kälte’, ῥῑγέω ‘friere, erstarre, schaudere’ tradiciškai laikomas ekskliuzyvine graikų-italikų izoglosa (pvz., LIV 587t., Sihler, A New Comparative Grammar of Greek and Latin, New York – Oxford, 1995, 214), tačiau Meiseris (Historische Laut- und Formenlehre der lateinischen Sprache, Darmstadt, 1998, 112) nurodo ir vieną slavų paralelę: le. śryż ‘Eisschicht’. Reikia pastebėti, kad yra daug slavų žodžių, kurie priklauso šiam lizdui: le. stryż ‘erste Eisschicht auf dem Wasserspiegel, (Rauh)reif’, slov. stríž, luž. a. strież ‘treibende Eisscholle’, č. stříž ‘schwache Eisschicht auf dem Wasserspiegel, s.-kr. strêž ‘Zahnstein, Weinstein’ [ir kt. pvz.], taip pat yra žodžių be epentetinio -t- (plg. le. śreż, slov. srěż, sriež ‘(Rauh)Reif, Eis’, slovk. srěž, srěš, s.-kr. srêš/ž [ir kt. pvz.]). Tai leidžia atstatyti sl. *strěžь < *srē₂gis < *srā̆i̯gis < ide. *srō̆Hgis, gali būti siejamą su tarminiais lie. žodžiais (strėgiu, strėgti ‘frieren’).

Šaltinis:

Simon 2009, 472–473