Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stragus, skypata, nuostabus, delsus, grambolis, pratapyti.

Antraštė:

stragùs

Reikšmė:

griežtas, šiurkštus, atšiaurus; smarkus, piktas; ūmus, staigus, greit užsigaunantis; status, stačiokiškas; drąsus; atšakus; karštas; apsukrus, gyvas, judrus, miklus, vikrus, energingas; atsargus, sraunus

Straipsnelis:

[260] Argumentas, kad lie. stragùs negali būti skolinys, o yra senas lie. žodis, yra jo šaknies balsių kaita: stragùs (su a < *ŏ vokalizmu didesniame lie. plote) ir stregùs (su e šiaur. r. a. trm.). Lie. stregùs / stragùs turi ir darinių, ir iš jo kilusių asmenvardžių, plg. Stragỹs [ir kt.]. Neabejotina, kad lie. aukštaičių stragùs reikšmės ‘atsargus’ ir ‘sraunus (apie upelį)’ yra visai naujos. Vien aukštaičių reikšmės ‘apsukrus, gyvas, judrus, vikrus, energingas’ greičiausiai [261] taip pat yra vėlesnės, ir jos nesunkiai galėjo atsirasti iš reikšmių ‘smarkus, ūmus, staigus; griežtas, žiaurus, šiurkštus, piktas’. [264] Visa čia pateikta medžiaga leidžia, atrodo, su bl. šaknimi *streg-/*strēg- ‘stingti, kietėti, tenėti’ susieti ir lie. stregùs/stragùs. Tikslus jo atitikmuo randamas slavų kalbose, plg. r. строгий, br. строгi, ukr. строгий, bulg. строг ir kt. [265] Pirmenybė teiktina J. Zubatý etimologijai, kuria pripažįstama, kad r. строгий ir kt. turi seną šaknį *strog-. Sl. *strogъ reikšmės yra artimos lie. žodžio reikšmėms; kaip ir lietuvių kalboje, galima pastebėti šio žodžio reikšmių rato didėjimą, jas galima išvesti iš bendraslaviškos ir, atrodo, seniausios reikšmės ‘griežtas, atšiaurus’. [266] Formos atžvilgiu sl. *strogъ visiškai sutampa su lie. stragùs. Sl. *strogъ neturi, atrodo, nieko bendra su le. srogi (kita šaknis). Iš kitų ide. kalbų šių sl. ir lie. kalbų žodžių tikslūs atitikmenys randami vak. germ. kalbose: v. v. a. strac (strack) ‘įtemptas, ištiestas, tiesus’, v. v. ž. strak ‘sustiręs, kietas, įtemptas; užsispyręs’, s. ang. strec ‘sustiręs, sustingęs; tvirtas, stiprus, patvarus; griežtas, smarkus, staigus’. [267] Toliau lie. stragùs/stregùs, sl. *strogъ ir vak. germ. strac/strec yra kilę iš ide. *(s)treg- ‘stingti, kietėti, tenėti’, kurios kontinuantai randami išlikę tik r. bl. kalbose (lie. strė́gti(?) ‘erstarren, zu Eis frieren, sušalti, suledėti, sukietėti nuo šalčio’, strẽgena ‘sudžiūvėlis’ ir galbūt K stregti ‘erstarren, zu Eis frieren’, la. streg̔ele ‘varveklis’, strēg̔ele ‘t. p.’ ir kt.

Šaltinis:

Karaliūnas 1968, 260–267