Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: subinė, klapatas, blandingas, rezginės, drasmus, giliuoti, derėti, dera, klėbys, voverykščia, gagėti, cebulė, ešerys, padėlys, dėbčioti, gižnus, lampė, zdrazdas, dergėtuvė, blūdnus, klumbėrė, dvėti, kliutas, dergėtuvas, skybas, kelbas, tū́las, dievunta, dibt, kabus, kleivotas, garkuliai, vančos.

Antraštė:

sùbinė, subinė̃

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Iš kitų lie. kalbos ‘užpakalio’ pavadinimų įdomesni yra: 1. sùbinė̃ (> la. subene). Tai sudaiktavardėjęs būdvardis iš *subas = gr. ὗβος ‘kupra, iškilimas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 223

Antraštė:

sùbìnė̃

Reikšmė:

užpakalis, sėdmenys; išeinamoji anga; bulvės dalis be akučių; adatos skylė siūlui verti, ąselė, bulė

Straipsnelis:

Ieškant etimologinio sùbinė paaiškinimo ir pirmenybę teikiant vidinės rekonstrukcijos metodui, žingsniu į priekį reikia laikyti jo susiejimą su sabiñkaulis ‘užpakalio kaulas’ (taip V. Vitkauskas), nors balsių u ir a santykio aiškinimo ekspresyviniais sumetimais bei eufemizmo siekimu nėra pakankamas. Matyti tokia gretintinų žodžių (vartojamų daugiausia žem. tarmėse) proporcija: subìnkaulis ‘stuburgalis; gudobelė’ : sabìnkaulis ‘stuburgalis; gudobelė’ : bìnkaulis ‘gumbas, išaugęs ant arklio kojų’. Taigi sùbinė, suben- (subinės variantas dūriniuose, plg. la. lituanizmą subene) ir sabin-ìkė ‘subinikė’ greičiausiai susideda iš priešdėlių su-, sa- ir šakninės morfemos *bin-/*ben-. Remiantis la. bene ‘avis mažomis ausimis ir trumpomis kojomis; vaikiška kepurė, apvali kepurė, beretė; sena kepurė; ant akių užmaukšlinta kepurė’, la. benausis ‘ėriukas mažomis, trumpomis ausimis; toks avinas’, la. bēņausis ‘kvailys’, bẽņũzis ‘nerangus, kvailas žmogus’, lie. bìnkaulis ‘gumbas, išaugęs ant arklio kojų’, rytinių baltų kalbose galima numanyti egzistavus būdvardį *bina- < *bn̥-/*bena-/*bȩ̄na- ‘beragis, baužas; be išsikišimų, lygus, glotnas ir pan.’, dėl semantikos plg. bulỹs pl. ‘užpakalis’, bulìs ‘viena pasturgalio pusė [ir kt.]’ [ir kt.] : bùlas ‘beragis, buolas’ [ir kt.]. Pasturgalį, kaip sudėtą iš dviejų kulšių, bulių, kalboje gali išreikšti ne tik daugiskaitos forma, bet ir priešdėlių su-, sa- dariniai. Leksemos sùbinė, suben- ir sabin-ìkė gali būti sudėtos iš priešdėlių su-, sa- ir ē kamieno daiktavardžių *binė, *benė ‘viena pasturgalio pusė, kulšė’ (būdvardžių *bina- < *bn̥-/*bena- ‘beragis, baužas; be išsikišimų, lygus, glotnas ir pan.’ vedinių), dėl darybos plg. naujus darinius sąangos ‘vieta tarp dviejų angų’, santarnis ‘kas kartu tarnauja’, santėvonis ‘tos pačios tėvonijos paveldėtojas’, sąmišrus ‘mišrus, bendras’ [ir kt.]. Dėl bìnkaulis reikšmės, t. y. ‘gumbas = sustorėjimas, pasipūtimas, išauga’, ir subinkaulo, sabinkaulio reikšmės ‘gudobelė’, t. y. neaukšto ūgio erškėtinių šeimos krūmas, plg. bul- ‘vinies, šerdeso, kuolo galva’; ‘kulė (avino, jaučio)’; búožė ‘koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo; (niek.) galva [...]; pagalys, lazda su drūtesniu galu; neaukšto ūgio medis’ ir abliautu susijęs baužas ‘beragis, buolas [...]’; stubùrgalis ‘uodegikaulis; užpakalis [ir kt.]; kas trumpas, storas’. Gudobelės vardo perkėlimą bus lėmusi panašumo asociacija.

Šaltinis:

Karaliūnas 1999, 82–86