Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
subinė
.
Rezultatai
Antraštė:
sùbinė, subinė̃
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Iš kitų lie. kalbos ‘užpakalio’ pavadinimų įdomesni yra: 1.
sùbinė̃
(> la.
subene
). Tai sudaiktavardėjęs būdvardis iš *
subas
= gr. ὗβος ‘kupra, iškilimas’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 223
Antraštė:
sùbìnė̃
Reikšmė:
užpakalis, sėdmenys; išeinamoji anga; bulvės dalis be akučių; adatos skylė siūlui verti, ąselė, bulė
Straipsnelis:
Ieškant etimologinio
sùbinė
paaiškinimo ir pirmenybę teikiant vidinės rekonstrukcijos metodui, žingsniu į priekį reikia laikyti jo susiejimą su
sabiñkaulis
‘užpakalio kaulas’ (taip V. Vitkauskas), nors balsių
u
ir
a
santykio aiškinimo ekspresyviniais sumetimais bei eufemizmo siekimu nėra pakankamas. Matyti tokia gretintinų žodžių (vartojamų daugiausia žem. tarmėse) proporcija:
subìnkaulis
‘stuburgalis; gudobelė’ :
sabìnkaulis
‘stuburgalis; gudobelė’ :
bìnkaulis
‘gumbas, išaugęs ant arklio kojų’. Taigi
sùbinė
,
suben-
(
subinės
variantas dūriniuose, plg. la. lituanizmą
subene
) ir
sabin-ìkė
‘subinikė’ greičiausiai susideda iš priešdėlių
su-
,
sa-
ir šakninės morfemos *
bin-
/*
ben-
. Remiantis la.
bene
‘avis mažomis ausimis ir trumpomis kojomis; vaikiška kepurė, apvali kepurė, beretė; sena kepurė; ant akių užmaukšlinta kepurė’, la.
benausis
‘ėriukas mažomis, trumpomis ausimis; toks avinas’, la.
bēņausis
‘kvailys’,
bẽņũzis
‘nerangus, kvailas žmogus’, lie.
bìnkaulis
‘gumbas, išaugęs ant arklio kojų’, rytinių baltų kalbose galima numanyti egzistavus būdvardį *
bina-
< *
bn̥-
/*
bena-
/*
bȩ̄na-
‘beragis, baužas; be išsikišimų, lygus, glotnas ir pan.’, dėl semantikos plg.
bulỹs
pl. ‘užpakalis’,
bulìs
‘viena pasturgalio pusė [ir kt.]’ [ir kt.] :
bùlas
‘beragis, buolas’ [ir kt.]. Pasturgalį, kaip sudėtą iš dviejų kulšių, bulių, kalboje gali išreikšti ne tik daugiskaitos forma, bet ir priešdėlių
su-
,
sa-
dariniai. Leksemos
sùbinė
,
suben-
ir
sabin-ìkė
gali būti sudėtos iš priešdėlių
su-
,
sa-
ir
ē
kamieno daiktavardžių *
binė
, *
benė
‘viena pasturgalio pusė, kulšė’ (būdvardžių *
bina-
< *
bn̥-
/*
bena-
‘beragis, baužas; be išsikišimų, lygus, glotnas ir pan.’ vedinių), dėl darybos plg. naujus darinius
sąangos
‘vieta tarp dviejų angų’,
santarnis
‘kas kartu tarnauja’,
santėvonis
‘tos pačios tėvonijos paveldėtojas’,
sąmišrus
‘mišrus, bendras’ [ir kt.]. Dėl
bìnkaulis
reikšmės, t. y. ‘gumbas = sustorėjimas, pasipūtimas, išauga’, ir
subinkaulo
,
sabinkaulio
reikšmės ‘gudobelė’, t. y. neaukšto ūgio erškėtinių šeimos krūmas, plg.
bul-
‘vinies, šerdeso, kuolo galva’; ‘kulė (avino, jaučio)’;
búožė
‘koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo; (niek.) galva [...]; pagalys, lazda su drūtesniu galu; neaukšto ūgio medis’ ir abliautu susijęs
baužas
‘beragis, buolas [...]’;
stubùrgalis
‘uodegikaulis; užpakalis [ir kt.]; kas trumpas, storas’. Gudobelės vardo perkėlimą bus lėmusi panašumo asociacija.
Šaltinis:
Karaliūnas 1999
, 82–86
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas