Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sukrus, gelmenis.

Antraštė:

sukrùs

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagriną.] sukō ‘suku’: praes. forma rodo lie. sukù ir r. sku identiškumą. Jos pagrindas tikriausiai yra aoristinis vedinys, taip galima spėti iš redukuoto vokalizmo laipsnio greta kito slavų kamieno su -a-, r. skatь bei iš senos iteratyvinės formos su alternaciniu šaknies variantu r. sučitь buvimo. Slavų kamieno *sukā- sugretinimas su lie. praet. sukaũ čia mažiau reikšmingas, nes lie. praet. gali turėti antrinį *-ā-. Ryšys su lo. sucula ‘Ziehmaschine, Winde, Haspel’ (Walde-Hofmann 2, 611 ir toliau), nors ir galimas, tačiau nepatikimas. Vis dėlto veiksmažodžio [253] su tokia šaknies forma baltų-slavų kalbų grupėje nėra. Vadinasi, panašu į tai, kad iš šios šaknies pasidarytas aoristinis vedinys. Neaišku, ar priklauso ide., ar baltų-slavų epochai. Už ide. šaknies elemento kilmę kalba (tiesa, neįtikinančiai) lyginimas su oset. xùrx ‘išrūgos’ (indų *sukra-), su lie. sukrùs (Pokorny 914).

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 253–254

Antraštė:

sukrùs

Straipsnelis:

Toch. A ṣkārā, B aṣkār, adv. ‘užpakalyje’. Toch. ṣkār- (A ṣkārā yra senasis perlatyvas; B aṣkār, a- yra intensyvinis priešdėlis, < *ā-) kilęs iš [455] ide. *seuqōr, kuris pradžioje davė (toch.) *ṣukār, o vėliau ṣkār (atvirame skiemenyje *u iškrito). Šio *seuqōr reikšmė (kamienas *ōr taip pat kaip ir, pvz., toch. AB pikār ‘judesys’, A ysār ir B yasar ‘kraujas’ ir t. t., žr. Van Windekens, IF 65 (1960) 249 ir toliau) iš pradžių buvo ‘sukimasis, sukimasis ratu, pakeitimas’. Iš tiesų jis yra giminiškas su lie. sùkras, sukrùs ‘sich leicht drehend, gewandt, gedrecht’, la. sukrs ‘drall, energisch’, kurie gi turi priesagą -r ir kurie susiję su lie. sùkti ‘drehen, wenden, keheren’, la. sukt ‘drehen, keheren’, s. r. sъkati ‘zwirnen, aufwickeln’. Iki šiol baltų-slavų kalbų žodžiai buvo izoliuoti (žr. Fraenkel, 938 ir toliau). Dėl toch. A ṣkārā, B aṣkār reikšmės, plg. gr. πάλιν ‘atvirkščiai, užpakalyje’ < ide. *qʷel- ‘sukti’. Aš manau, reikia apbrėžti visišką kamieno -r atitikimą lie. sukrùs ir la. sukrs žodžiuose. Vadinasi, nėra jokio ryšio su toch. (B) sark ‘nugara’ („uralietiškos“ kilmės žodžiu) (Van Windekens, Orbis 11 (1962) 605 ir toliau).

Šaltinis:

Windekens 1976, 455–456

Antraštė:

sukrùs

Straipsnelis:

Lie. sùkras > sukrùs ‘supintas, perpintas, pintas; sukrapluoštis, įvijpluoštis, išsilankstęs, turisted’ (: sùkti ‘twist’), jeigu mano argumentams bus pritariama (žr.: AJP 101, 1980, 458), lygintinas su lo. sucula ‘gervė, лебёдка, windlass’. Man nežinoma kodėl ir kuo remdamiesi kai kurie žodynai lo. lytį pateikia su balsiu ū.

Šaltinis:

Hamp 1987b, 113