Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sukti, apstėgti, lupata.

Rezultatai

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: *sъkǫ, *sъkati (r. sku, skat’) ‘sukti’: plg. taip pat lie. sùka ‘turns’ (< *suk-é/ó-), praet. sùko (< *suk-é-h₂-)…
Šaltinis:: Jasanoff 1983b, 69

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: Germ. swaip-a- ‘moti, mojuoti; vėtyti; braukti (linus); suptis, sūpuotis; virpėti, drebėti; skambėti, schwingen’: s. ang. swāpan ‘fegen; acc. schwingen’, s. fryz. tik mith swēpene ‘mit Fege’, s. saks. praet. sg. for-suuēp ‘vertrieb’, s. v. a. sweiffan ‘ringen’. [479] Reikšmės ganėtinai skiriasi (smulkiau žr. tekste – A. G.): 1) intrans. ‘(iš)šluoti, fegen, šluostyti(s), wischen’, trans. ‘schwingen’; 2) ‘wenden’; 3) ‘apkabinti, apglėbti; turėti, apimti, umfassen, uždengti, apsiausti, apgobti, umhüllen’ (pirmiausia tik dūriniuose?); 4) ‘ringen’. Atrodo yra galimas dalykas minėtas reikšmes kildinti iš pirmykštės ‘schwingen’. Germ. swaip-a- ‘schwingen’ etimologijos neturi, plg. savo fonetika ir reikšme panašius sweif-a- ir weip-a-. Neišplėstą šaknį swei- ‘svyruoti, linguoti, schwanken’ galime manyti slypint v. v. a. sweim ‘siūbavimas, svyravimas, Schweben, įsupimas, įsiūbavimas’, kimrų chwifio ‘hin- und herbewegen’ (*swim-). Šaknimi seu-, matyt, remiasi s. air. soid ‘sukasi, apsisuka, keičiasi, atverčia, bekehrt, nugali’. Čia skirtina ir priebalsiu išplėsta seu-q-, kurią regime lie. sukù, sùkti ‘grehen, wenden, kehren’, bžn. sl. sukati ‘drehen’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 479–480

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: Ssl. sukno ‘plaukai, audinys’ (plg. lie. sùkti ‘drehen’).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 192

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: [Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių :] toch. aṣuk (= s. i. āyata-) : lie. sùkti (toch. žodis gali reikšti ir ‘apvalainas’) [žr. J. van Windekens. Studies in the Vocabulary of Tocharian.–Bulletin of The School of Oriental and African Studies, 12, 1947, 67–70].
Šaltinis:: Топоров 1963c, 242

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. sukù = r. ску)
Šaltinis:: Endzelīns 1974d, 340

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: [Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas prieb. gali būti išplėstas):] 8. Šaknis *u̯s- II ‘gręžti, sukti, mojuoti, lenkti, vyti (virvę), gobti, pinti, megzti’: variantas *su̯- – s. i. svájate ‘atmuša’, lo. suo ‘siuvu’, sucula ‘suktuvas, gervė (tech.)’, kimr. chwill (< *suilo-) ‘greitai besisukantis’, s. isl. sveipa ‘užmesti, apgobti’, v. v. a., v. v. ž. swanc ‘lankstus, plonas’, lie. sùkti, la. svãrpsts ‘grąžtas’, prasl. sъkati ‘sukti, vyti’, sukati, *svьr̥dьlь ‘grąžtas’.
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 144

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: [Aptariami la. kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti :] 11. La. sàucêt² ‘sukti, vyti’. La. trm. lytis sàucêt² giminiška su lie. sùkti ‘griezt, vīt’ (pvz. vir̃vę sùkti ‘vīt virvi’), r. сучи́ть ‘sukti, vyti’ [77], č. soukati, s.-kr. súkati, le. sukać ir kt. Visos šios lytys, išskyrus lie. sùkti, yra pamatinio laipsnio, gi lie. sùkti bei s.r. съкати ‘sukti, vyti’, r. скать, č. skati – šaknies vokalizmas yra nykstančio laipsnio (apie lie. ir sl. žodžius žr.: Fraenkel 939–940; Преображенский II 416).
Šaltinis:: Breidaks 1969 77–78

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] sukō ‘suku’: praes. forma rodo lie. sukù ir r. sku identiškumą. Jos pagrindas tikriausiai yra aoristinis vedinys, taip galima spėti iš redukuoto vokalizmo laipsnio greta kito slavų kamieno su -a-, r. skatь bei iš senos iteratyvinės formos su alternaciniu šaknies variantu r. sučitь buvimo. Slavų kamieno *sukā- sugretinimas su lie. preteritu sukaũ čia mažiau reikšmingas, nes lie. preteritas gali turėti antrinį *-a-. Ryšys su lo. sucula ‘Ziehmaschine, Winde, Haspel’ (Walde – Hoffmann 2, 621 ir toliau), nors ir galimas, tačiau nepatikimas. Vis dėlto veiksmažodžio [253] su tokia šaknies forma baltų-slavų grupėje nėra. Vadinasi, panašu į tai, kad iš šios šaknies pasidarytas aoristinis vedinys. Neaišku, ar priklauso ide., ar baltų-slavų epochai. Už ide. šaknies elemento kilmę kalba (tiesa, neįtikinančiai) lyginimas su oset. xùrx ‘išrūgos’ (indų *sukra-), su lie. sukrùs (Pokorny 914).
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 253–254

Antraštė:: sùkti
Straipsnelis:: Toch. A ṣkārā, B aṣkār, priev. ‘užpakalyje’. Toch. ṣkar- (A ṣkārā yra senasis perlatyvas; B aṣkār, a- yra intensyvinis priešdėlis, < *a-) kilęs iš [455] ide. *seuqōr, kuris pradžioje davė (toch.) *ṣukār, o vėliau ṣkār (atvirame skiemenyje *u iškrito). Šio *seuqōr reikšmė (kamienas *-ōr taip pat kaip ir, pvz., toch. AB pikār ‘judesys’, A ysār, B yasar ‘kraujas’ ir t. t., žr. Van Windekens, IF 65 (1960) 249 ir toliau) iš pradžių buvo ‘sukimasis, sukimasis ratu, pakeitimas’. Iš tiesų jis yra giminiškas su lie. sukrùs, sùkras ‘sich leicht drehend, gewandt, gedrecht’, la. sukrs ‘drall, energisch’, kurie irgi turi priesagą -r ir yra susiję su lie. sùkti ‘drehen, wenden, kehren’, la. sukt ‘drehen, kehren’, s. r. sъkati ‘zwirnen, aufwickeln’. Iki šiol baltų-slavų kalbų žodžiai buvo izoliuoti (žr. Fraenkel, 938 ir toliau). Dėl toch. A ṣkārā, B aṣkār reikšmės, plg. gr. πάλιν ‘atvirkščiai, užpakalyje’ < ide. *qʷel- ‘sukti’. Aš manau, reikia pabrėžti visišką kamieno -r atitikimą lie. sukrùs ir la. sukrs žodžiuose. Vadinasi, nėra jokio ryšio su toch. (B) sark ‘uralietiškos’ kilmės žodžiu ‘nugara’ (Van Windekens, Orbis 11 (1962), 605 ir toliau).
Šaltinis:: Windekens 1976, 455–456

Antraštė:: sùkti
Reikšmė:: winden
Straipsnelis:: Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. sucula ‘suktuvas, gervė, lenktuvas, lanktis’ : lie. sùkti ‘winden’ [ir kt.].
Šaltinis:: Pisani 1968, 14