Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sviegti, mokyti, žardas.

Antraštė:

svi̇́egti

Reikšmė:

‘mėtyti, pralaimėti’

Straipsnelis:

Oset. wi̇̄ǧyn: wyǧd/ weǧun: wiǧd ‘mojuoti; krėsti; balškyti’. Kilęs iš iranėnų *waig-, *waiǰ-, ide. *weig- ‘greitai judėti’, taip pat ‘mėtyti, blaškyti’ ir pan. (Pokorny 1130). Plg. persų vēxtan ‘mėtyti, blaškyti; schleudern’ (AiW 1313), āvi̇̄xtan: āvi̇̄z ‘muštis, kovoti’ (reikia atskirti nuo āvi̇̄xtan ‘kabinti, karti’), bel. geǰag (*waiǰ-) ‘mojuoti’, av. vaeg- vaeǰ-: vixta- ‘sukrėsti (ginklu); svaidyti’, vaeγa- ‘smūgis’, vaeǰah- junginyje Aryana-vaeǰah- (legendinės iranėnų protėvynės pavadinimas, paraidžiui ‘arijų erdvė’) (plg. s. i. vyačas- ‘plati erdvė’), medų *Aršti-waiga ‘sužeidžiantis ietimi; δορίπαλτος (= oset. arcae-weğae), paskutinio midų caro graikiška transkripcija vardas (Геродот I 73 ir kt.) ̓Αστυάγης, (Ктесий) ̓Αστυίγας - Astiagas (Mayrhofer, Henning Memorial 293) akadų transkripcija Ištumegu¹ [¹ Toks pat, tik su atvirkščia komponentų tvarka, darinys turimas ir av. Vaežy-aršti- (Mayrhofer, Henning Mamorial 293)], s. i. Vaǰra-vega epinis vardas – ‘nugalintis lazda’, viǰ-: vikta- ‘pakilti (apie bangas); pradėti greitai judėti’, pra-vikta- ‘sukrėstas, sužeistas’ (PB 7, 85₃). Čia taip pat slov. vegáti ‘suptis’, s. isl. vi̇̄kja ‘judėti’, vok. (trm.) wicken ‘blaškytis ten ir šen’, šv. vicka ‘suptis, linguoti’ su pradiniu s- lie. svi̇́egti ‘mėtyti; pralaimėti’ (plg. Peterson Arische und armenische Studien. Lund. 1920, s. 78. – Falk-Torp II 1376ir toliau); su pradiniu d- (preverbo liekana) s. sl. d-vigati, d-vignǫti, r. двигать (Berneker I 240 ir toliau. – Kitaip: Трубачев ЭССЯ V 168). Žr. Миллер. ОЭ II 56; Gr. 20, 24, 60. – Hübschmann. Oss. 32.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 109