Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svilti, masinti, uoglis, musos, sudas, kupena, žarna, krampa, smėlis, tiekti, atbudinti, skausti, kuzijakas, kvapėti, kaušas, remeslas.

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Machekas (Machek1 439) s. č. sálám, -ati ‘degti, rusenti, alsuoti ugnimi’, slovk. sálat’, -a, -aju ‘(apie šilumos ar šviesos skleidėją) skleisti aplink save šilumą, karštį, šviesą’ [62], morav. sátit’ (taip pat salačka ‘sausa šaka’) kildina iš *svalati ir toliau sieja su lie. svylù, svilaũ, svi̇̀lti, trm. svelù, svil̃ti, la. svilstu, svilt, vok. Schwellen, s. ang. svelan ‘smilkti, rusenti’ (šaknis sal- prieb. -v- netenka, Macheko nuomone, dėl šaknies pal- įtakos). Ši Macheko hipotezė nepatikima, kadangi abejonių kelia fonetikos aiškinimas. Minėtas č., slovk., morav. leksemas, matyt, galima sieti su r. слеть ‘prakaituoti; pertis, vanotis’ ir rekonstruoti tokias praformas: *salati, *saliti.

Šaltinis:

Горячева 1976 (1978), 62–63

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Ide. *swel- ‘degti, smilkti’ > s. i. svarati ‘šviesti, švytėti’, gr. εἵλη ‘saulės šviesa, šiluma’ (< *ἐ-ϝελᾱ), ἑλάνη ‘deglas’, s. ang. swelan ‘smilkti, rusenti’, s. v. a. swilizôn ‘smilkti’, lie. svi̇̀lti (Pokorny 1045; Hofmann EWG 72).

Šaltinis:

Долгопольский 1970 (1972), 362

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Toch. A slam, B sleme ‘liepsna, ugnis’ su formomis: A instr. sg. slamyo, pl. slamasyo; B nom. pl. slemi. Šis daiktavardis yra giminiškas su s. ang. swelan ‘būti karštam’, lie. svi̇̀lti, gr. ἀλέα ‘(saulės) šiluma’ ir t. t. < ide. *su̯el- ir t. t. (žr. jau Van Windekens, Lexique (1941) 113). Priesagą *-m- turi v. v. ž. swalm ‘tiršti dūmai’, la. svelme ‘garai, karštis’, plg. Schindler, Spr. 12 (1966) 68. Tačiau negalima kildinti (kaip tai daro Schindler) iš ide. nom. sg. *su̯elomo-s (toch. žodžiai yra vyr. giminės), kuris būtų davęs toch. A *swälam, B *swäleme. Reikia iškelti ide. *sulomo-s su atvirame skiemenyje iškritusiu *u (plg. Van Windekens, Orbis 17 (1968) 99 ir toliau: dabar ide. *sel- greta *su̯el- daugiau nepateisinamas). Toch. A slam, B sleme neide. (= tiurkų) kilmė, kurią nurodo Naert, Orbis 14 (1965) 534, atmestina.

Šaltinis:

Windekens 1976, 430

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

A. Vajano [Vaillant] nuomone (žr. BSL 46, 1950, 48) lie. saulės pavadinimas siejasi su lie. svi̇̀lti, la. svilt.

Šaltinis:

Топоров 1967 (1969), 15

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Gr. εἵλη f. ‘saulės kaitra’. Pripažįstama pragraikų *ϝhέλᾱ (iš *hϝέλᾱ), iš kur ϝέλᾱ, ἕλᾱ. Pagaliau forma su proteze *ἐϝέλᾱ davė εἵλη, εἴλη. Tada atstatoma ide. veiksmo pavadinimas *swelā, kuris čia gretinamas su veiksmažodiniu kamienu, reiškiančiu ‘lėtai degti, kepti’ ir paliudytu germ. ir baltų kalbose, plg. s. ang. swelan, s. v. a. schwelen (su balsiu e), lie. svi̇̀lti (nulinis laipsnis). Pačioje gr. kalboje gretinamas su ἀλέα (žr. s. u.).

Šaltinis:

Chantraine DEG, 320

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Gr. ἀλέα, -ας f., jon. ἀλέη ‘karštis, šiluma’ [55]. ̓Αλέα, atrodo, turi priesagą -έα (plg. Chantraine, Formation 91). Jei Eust. pateiktas nurodymas yra tikslus, tai, esant jonėnų psilozei, žodis galėjo turėti pradžioje aspiruotumą. Nors graikų žodžio pradžioje ϝ pėdsako nėra, jį galima gretinti su s. ang. swelan ‘lėtai degti’, s. v. a. schwelen ir, su tuo pačiu vokalizmu kaip gr., lie. svi̇̀lti.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 55–56

Antraštė:

svi̇̀lti

Straipsnelis:

Germ. swel-a- ‘smilkti, rusenti, rūkti, schwelen’ (s. ang. tik praes. swelan ‘pūliuoti, schwären’, s. v. a. obcaluit: erswilit) laikyti stipriuoju veiksmažodžiu trūksta įrodymų. Šią germ. lytį galime gretinti su lie. svylù, svi̇̀lti ‘smilkti, rusenti, schwelen, sengen’ (senesnė forma svelti ‘rusenti, smilkti, gruzdėti, glimmen, schweben’), gr. εἵλη ‘saulės šiluma’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 488

Antraštė:

svìlti (svẽla)

Straipsnelis:

žr. saulė

Šaltinis:

Mažiulis 1995a, 45–48

Antraštė:

svìlti

Straipsnelis:

[Aptariami graikų žodžiai, kurių s- žodžių pradžioje gali kilti iš ide. *s(u̯)- (vietoj lauktino gr. h-) ir pagal kai kuriuos autorius (V. Georgievą, A. J. van Windekensą) gali būti aiškinami kaip ‘pragraikų’ (‘pelazgų’) substrato skoliniai.] Gr. σέλας ‘Glanz’ (su tokiais dariniais kaip σέληνη ‘mėnulis’ ir kt.) yra dažnai siejamas su n. av. xvarənah- ‘Glücksglanz’, s. ang. swelan ‘(ver)brennen, sich entzünden’, n. v. a. schwelen, lie. svìlti ‘sengen, schwelen (intr.)’. Reikia pastebėti, kad iš tikrųjų yra paliudyta šios šaknies *su̯el- normali raida *su̯- > h-: gr. εἵλη < *ἐ-ϝhέλᾱ bei Hesichijaus glosai βέλα· ἥλιος καὶ αὐγή, ὑπὸ Λακώνων ir γέλαν· αὐγὴν ἡλίου. Klausimas, ar gr. σέλας yra ide. substrato arba adstrato rezultatas, lieka atviras.

Šaltinis:

Strunk 2004, 91–92

Antraštė:

svìlti

Reikšmė:

подгорать

Straipsnelis:

[Aptariami slavų žemdirbystės terminai.] Slavų žemdirbystės terminas *velen- (plg. slovn. vêlna ʻвырубленый, выкорчеванный подлесек, кустарник перед выжегомʼ ir kt.), pagal Bezlajų, yra susijęs su ugnimi, medienos deginimu, todėl gretina su ide. *su̯el- ʻгоретьʼ, plg. lie. svìlti ʻподгоратьʼ, tęsiniais. Tačiau slovn. velna dar yra gretintina ir su lie. velė́na ʻдерн, дернина, вырезанный кусок землиʼ, velėnỹnė ʻдернинаʼ, velė́ninis, vėleningas ʻдерновыйʼ, velėnúoti ʻпокрывать дерномʼ, la. vęlęna ʻдернʼ, kurių šaltinis yra ide. *u̯el- ʻдрать, ломать…ʼ. Slavų ir baltų kalbos skirtingai realizavo galimas pamatinės semantikos ʻдрать, рватьʼ išgales: slovėnų kalboje įsitvirtino iškirsto, išrauto smulkaus miško, o baltų – velėnos, kurią reikia nurauti, nupjauti.

Šaltinis:

Куркина 1998-1999 (2000), 17—20